Jauninanti istorija nutiko su filipiniečiu Marku, kuris niekada nemėgo kačių, bet maža katė rado raktą į jo širdį.

Taigi, vieną dieną Markas aplankė savo draugą. Ten Marko draugo mažoji dukra papasakojo, kad tą rytą pastebėjo keistą dalyką. Paaiškėjo, kad mergaitei teko būti itin nemalonios scenos liudininke: du kačiukus paplūdimyje užpuolė šunys.

Vienas iš jų negalėjo pabėgti, bet kitas pabėgo. Žinoma, vaikui tai padarė gilų įspūdį, o pasakodama Markui mažylė verkė ir prašė surasti kačiuką. Norėdamas ją nuraminti, Markas pažadėjo nueiti paieškoti išsigelbėjusio kačiuko.

Kai vyras atėjo į paplūdimį, jau buvo tamsu. Jis nemanė, kad kažką ras, bet rado, nes kačiukas staiga pradėjo murkti. Tai buvo mažytė katytė, kuri tilpo Marko delne. Jis ją pakėlė ir apie valandą ieškojo mamos, bet veltui. Apie sėkmingą gelbėjimo operaciją jis pranešė draugo dukrai ir nuvyko pas pažįstamą, kuris patarė vyrui dėl gyvūno maitinimo ir priežiūros, nes Markas niekada nebuvo turėjęs augintinio.

Markas iš tikrųjų neketino laikyti katės. Tačiau nuo pat pirmos nakties jam patiko rūpintis mažąja katyte (kurią pavadino Nala), ir patiko jos pasitikėjimas bei gerumas, jis tiesiog nenorėjo ieškoti jai kito šeimininko.

Su lig kiekviena diena Nala jam tapo vis labiau pažįstama ir jis vis mokėsi naujų dalykų. Sekė pirmieji pirkiniai: brangus kačių maistas, kraiko dėžutė, vanduo ir maisto dubenys. Tada pirmieji apsilankymai pas veterinarą, pirmieji skiepai, ir dabar Markas nebegali gyventi be savo katės.