Vaiko liga yra vienas iš blogiausių dalykų, kuriuos gali patirti tėvai. Dar blogiau, jei tėvai supranta, kad jų vaikai serga, tačiau niekaip nepavyksta nustatyti diagnozės.

29 metų Tessa Crane savo sūnų Oskarą turėjo vežti pas gydytoją 18 kartų, kol galiausiai į ligos simptomus buvo pradėta žiūrėti rimtai. Mažam berniukui buvo nustatyta labai rimta diagnozė.

Kol Tessa bandė išsiaiškinti, kuo serga jos sūnus, gydytojai į ją žiūrėjo kaip į nervingą moterį, susilaukusią pirmagimio. Vienas gydytojas jai paskyrė vaistų nuo nerimo.

Aštuonių mėnesių Oskarui galiausiai buvo diagnozuota 2 laipsnio gyslainės rezginio papiloma ir hidrocefalija (perteklinis smegenų skystis).

Tessa pasidalijo savo istorija, nes norėjo informuoti žmones apie galimas vaikų ligas, kurios ne visada yra greitai diagnozuojamos.

„Oskaro gyvenimas prasidėjo dramatiškai. Jis gimė šešiomis savaitėmis anksčiau atliekant cezario pjūvį, bet jis yra švelnus ir laimingas kūdikis. Tai staiga pasikeitė, kai jam buvo maždaug septyni mėnesiai. Jis tapo irzlus ir galėjo be perstojo rėkti. Jo galva buvo ištinusi, akys išsipūtusios, be to, jis dažnai vėmė“, – Oskaro mama pasakojo „Mirror“ apie staigius pokyčius, privertusius kreiptis į gydytojus ir ieškoti diagnozės.

Vos per vieną mėnesį Tessa savo sūnų net 18 kartų vežė pas gydytojus. Ji galiausiai gavo receptą vaistams nuo nerimo, nes niekas į jos nuogąstavimus nežiūrėjo pakankamai rimtai.

„Oskaro simptomai buvo siejami su virusine infekcija, pilvo diegliais ir mano psichine sveikata“, – sako Tessa.

Ji atsisakė su tuo susitaikyti ir galiausiai surado kliniką, kurioje gydytojai vos per 30 minučių nustatė diagnozę.

Oscarui Crane’ui Rawlinsonui buvo diagnozuotas smegenų vėžys.

Nuo tada prasidėjo kova su baisia liga. Per pirmąjį mėnesį po to, kai mažyliui buvo nustatyta diagnozė, Oskarui teko atlikti 11 smegenų operacijų. Vienu metu gydytojai dviem savaitėms sukėlė dirbtinę komą. Oskaras, kuriam dabar penkeri metai, patyrė nuolatinį smegenų pažeidimą. Jis turi autizmo spektro sutrikimą, jis vystosi lėčiau nei kiti jo bendraamžiai.

Nors ši liga nepraėjo be pasekmių, tačiau mažasis kovotojas šiandien gali pasigirti kur kas geresne savijauta. Kol Oskaras buvo ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje, niekas net nebūtų išdrįsęs tikėtis, kad jam pavyks įveikti visus šiuos iššūkius.