Kai ugniagesys Marcas Haddenas sulaukė nėščios moters skambučio, jis nė nenujautė, kad po šio įvykio jo gyvenimas pasikeis amžiams. Marcas yra patyręs ugniagesys, dalyvavęs įvairiose gelbėjimo operacijose. Šį kartą jis buvo iškviestas pas nėščiąją, kuri skundėsi pilvo skausmais.
Atvykus paaiškėjo, kad dviejų sūnų tėvas Marcas turės padėti gimdyme. Tai buvo pirmas kartas jo gyvenime, kai jis atsidūrė tokioje situacijoje. „Galite pagalvoti, kad tai turi būti smagus įvykis, padėti gimti kūdikiui, bet kai tai iš tikrųjų atsitinka, viskas pasikeičia“, – sakė Marcas.
Marcas ir jo žmona Beth, mokytoja, turėjo du sūnus ir visada norėjo dukters. Deja, vieną dieną gydytojai jiems pasakė, kad turėtų atsisakyti tokių planų.
„Jie liepė mano žmonai atsisakyti tokių minčių. Kitas nėštumas gali sukelti sveikatos komplikacijų ne tik jai, bet ir kūdikiui“, – sakė ugniagesys.
Pora svarstė galimybę įsivaikinti, tačiau išlaidos jiems pasirodė per didelės.
Marcas tuomet dar nesuprato, kad nėščios moters skambutis bus ypatingiausia diena jo ir jo žmonos gyvenime.
Marcas gavo šį iškvietimą 2011 m. lapkričio 14 d. Atvykęs jis suprato, kad pilvo skausmas iš tikrųjų buvo sąrėmiai, pranašaujantys gimdymą. Deja, gimdymas buvo taip pažengęs, kad nebuvo laiko vežti į ligoninę.
Ugniagesys padėjo priimti gimdymą. Viskas baigėsi laimingai. Mama mergaitę pavadino Grace.
„Ar galime ją pasilikti?“
„Aš turėjau viską padaryti pats. Aš padėjau jai pirmą kartą įkvėpti “, – prisimena Marcas.
Kai Marcas paskambino žmonai, kad pasidalintų su ja šia nuostabia istorija apie gimdymą, jo žmona sušuko: „Ar galime ją pasilikti?“
Tada jie dar nežinojo, kad vos po 48 valandų šie žodžiai taps realybe.
Paaiškėjo, kad moteris yra vieniša mama, jau turinti paauglį sūnų. Moteriai buvo sunku auginti vyresnįjį vaiką. Beth jos labai gailėjosi ir nusprendė kitą dieną po gimdymo aplankyti ją ligoninėje.
„Man labai gaila šios moters“, – sakė pradinių klasių mokytoja Beth.
„Atnešiau jai maldaknygę ir paklausiau, ar galėčiau kaip nors jai padėti“, – pasakojo Beth.
Moterims besikalbant, į kambarį įėjo gydytoja ir pasakė, kad gali pradėti organizuoti mergaitės įvaikinimą. Moteriai skaudėjo širdį, kad jos mažametė dukra atsidurs nepažįstamų žmonių rankose. Tada prabilo Beth.
Netikėtas įvaikinimas
„Tuomet pasakiau jai, kad mes su Marcu daug metų meldėmės, kad galėtume įsivaikinti dukrą“, – sakė Beth. „Ir ji pažvelgė į mane ir pasakė: noriu, kad įvaikintum mano mažą mergaitę“.
„Tada slaugytoja ją atnešė, ir pirmą kartą turėjau galimybę laikyti Gracie. Paskambinau Marcui ir pasakiau: manau, kad turėsime dukrą“.
Praėjus vos dviem dienoms po to, kai Marcas padėjo Gracie ateiti į šį pasaulį, jis su žmona pasirašė dokumentus ir tapo mergaitės globėjais. Jie iškart parsivežė ją namo. Jie pavadino ją Rebecca Grace, bet dažnai vadina tiesiog Gracie.
Pora pasakojo, kad tai, kas nutiko, buvo tarsi laimėjimas loterijoje. Jie nebuvo pasiruošę tokiam greitam mergaitės atvykimui, bet, laimei, kaimynai padėjo paruošti viską, ko reikėjo kūdikiui.
Marcas sakė, kad kaimynai, giminės ir kolegos iš darbo jiems padovanojo tiek daug daiktų, kad neturėjo kur jų visų laikyti.
Praėjus penkeriems metams po Gracie įsivaikinimo, Haddenų šeimos gyvenimas yra kupinas džiaugsmingų akimirkų, o jų namai alsuoja meile.
„Aš myliu savo sūnus labiau nei savo gyvenimą, bet Gracie buvo ta, kuri apvyniojo mane aplink pirštą. Dėl to nekyla jokių abejonių“.
„Mus sieja labai stiprus ryšys, stipresnis nei jį turi daugelis kitų tėvų ir dukrų. Mes esame neišskiriami“.
Tai tiesiog likimas nusiuntė Marcą padėti Gracie ateiti į šį pasaulį. Tai graži istorija. Džiugu, kad Gracie rado kelią į šią mylinčią šeimą.