Šiandien pasaulyje susiduriame su daugybe iššūkių. Daugelis žmonių turi didelių problemų. Dabar kaip niekad svarbu padėti jiems, jei turime galimybę tai padaryti.
Būtent tai ir padarė ši moteris. Staiga ji pajuto, kad nori padėti nepažįstamam žmogui… po kurio laiko suprato, kad niekas nevyksta be priežasties.
Sara Fleming vadovauja dienoraščiui „Pacis in the Gutter“, kuriame dalijasi su tikėjimu susijusiomis istorijomis. „Aš esu Jėzaus mergina. Man patinka rašyti.“ – tokius žodžius galima rasti jos svetainės aprašyme. – „Aš taip pat mėgstu istorijas. Ypač tikras istorijos apie tai, kaip Dievas mus veikia ir sutvarko tai, kas sugedo.“
Prieš kurį laiką viena iš šių nuostabių istorijų nutiko jai pačiai. 2019 m. lapkritį, likus maždaug dviem savaitėms iki Padėkos dienos, Sara pirko maisto prekes ir stovėjo parduotuvėje eilėje už vyro. Buvo vėlus vakaras, apie 22 val.
Vyriškis bandė atsiskaityti už pirkinius, tačiau kelis kartus mokėjimas nebuvo autorizuotas. Jis atidėjo dalį produktų, kad sumažintų sąskaitos vertę, o vėliau bandė sumokėti dar kartą, tačiau pinigų ir vėl nepakako.
Tokia situacija būtų gėdinga visiems. Dar blogiau buvo tai, kad su vyru parduotuvėje buvo du jo vaikai, kuriems akivaizdžiai buvo gėda dėl to, kas vyksta.
Ji jautė, kad verta jiems padėti
Sara stebėjo situaciją, kol tam tikru momentu pajuto, kad nori padėti nepažįstamajam. „Kasininkė po prekystaliu padėjo skardines su tunu, makaronais, bananais ir obuoliais.“, – rašė Sara, paaiškindama, ką vyras atidėjo ir nusprendė nebepirkti.
„Svarsčiau, ar jis vienišas tėvas. Taip pagalvojau, kai pastebėjau, kad ant jo piršto nėra vestuvinio žiedo.“
„Stebėjau, kaip priešais mane stovintis vyras paprašė kasininkės padėti daiktus į šalį. Jis tai padarė keletą kartų. Į tarpus jis vis bandydavo atsiskaityti, bet, matyt, pinigų likučio nepakako.“
Staiga moters galvoje pasigirdo balsas, liepiantis sumokėti už svetimus pirkinius. Sąskaita buvo 94 doleriai. Sara pasakė vyrui, kad sumokės šią sumą.
„Parduotuvė buvo tuščia, eilėje už mūsų niekas nestovėjo, mačiau, kaip jis lėtai apsisuka ir iš nuostabos plačiai praveria burną.“ – prisimena Sara.
Moteris ėmė primygtinai reikalauti, kad kasininkė grąžintų produktus, kurių vyras anksčiau atsisakė. Vyriškis stovėjo su ašaromis akyse ir negalėjo kalbėti. Žinoma, jis padėkojo ir patvirtino, kad yra vienišas tėvas, kuris stengiasi išlaikyti savo šeimą. „Nežinau, kaip tau padėkoti. Aš esu vienišas tėtis. Tai taip sunku.“, – sakė jis Sarai. „Apkabinau jį. Jo vaikai (sūnus ir dukra) taip pat norėjo mane apkabinti.“ rašė Sara. – „Kai grįžau prie automobilio, susigraudinau ir pati.“
Ji tame įžvelgė gilesnę prasmę
Po kelių mėnesių Sarai buvo duotas ženklas, privertęs ją patikėti, kad niekas nevyksta be priežasties. Vasario mėnesį Sara dalyvavo mišiose. Tada įvyko nuostabus sutapimas. Moteris pažiūrėjo į kairę ir pamatė vyrą su dviem vaikais. Tada ji suprato, kad jie abu priklauso tai pačiai parapijai.
„Niekada net nepaminėjau jam, kurioje bažnyčioje lankiausi.“, – rašė ji. „Aš tiesiog paklusau Dievui. Tam pačiam, kuris atvedė šį vyrą ir jo vaikus į sekmadienio mišias.“
Koks ji geras žmogus! Šiais laikais visi turėtume įsiklausyti į save ir, kai tik galime, padėti kitiems. Niekada nežinai, kaip arti mūsų gyvena nepažįstamas žmogus, kuris padės ištikus nelaimei. Būkite tuo žmogumi ir jūs, kai tik galite!
Pasidalinkite šia įkvepiančia istorija su kitais!