Mamos Juditos Nwokocha’os dvyniai pateko tiesiai į pirmuosius laikraščių puslapius, kai jie gimė 2016 m. Kai slaugytoja perdavė vaikus Juditai, moteris buvo tikra, kad jie jai atidavė svetimus vaikus. Bet taip nebuvo. Štai kaip šie nuostabūs dvyniai atrodo šiandien, po septynerių metų.
Judita Nwokocha aštuonerius metus stengėsi pastoti ir galiausiai pavyko atlikti dirbtinio apvaisinimo procedūrą. Netrukus paaiškėjo, kad pilve auga ne vienas mažylis, o du. Nėštumas buvo sklandus, bet netrukus gydytojai suprato, kad kažkas ne taip. Viena dvynė vystėsi ne taip, kaip turėtų. Judita buvo įspėta, kad kūdikiui gali būti Dauno sindromas. Buvo nuspręsta gimdyti prieš laiką ir 37 nėštumo savaitę Juditai turėjo būti atliktas cezario pjūvis.
Naujos mamos abejonės
Judita pagimdė 2,76 kg sveriantį berniuką ir vos 1,58 kg mergaitę. Dukra buvo aiškiai mažesnė už savo brolį. Tačiau tėvus nustebino ne tik ūgio skirtumas. Mažos mergaitės odos spalva buvo kitokia nei jos brolio dvynio ir mamos.
Judita manė, kad medicinos darbuotojai padarė klaidą ir atnešė jai svetimą kūdikį. „Kai pirmą kartą pamačiau dukrytę, susimąsčiau ar slaugytoja man duoda mano vaiką, ar kažkieno kito. Palaukiau kelias sekundes, kol kas nors pasakys, kad tai klaida, bet iš slaugytojos išgirdau tik tai, kokia ji graži.“ Praėjus kelioms dienoms po dvynių gimimo, gydytojai pasakė Juditai, kad jos dukra Kachi serga albinizmu.
Puiki aplinkinių reakcija
Dviejų vaikų mama iš pradžių nerimavo dėl Kachi ir kaip žmonės reaguos į jos išvaizdą. Juditai taip pat buvo pasakyta, kad Kachi greičiausiai turi regėjimo negalią, ir tai jai taip pat kėlė nerimą.
„Mylėjau savo princesę taip, kaip bet kuri mama mylėtų savo vaiką, bet nerimavau dėl jos būklės“, – rašė ji savo tinklaraštyje. „Pamažu nerimas peraugo į liūdesį, ir aš pradėjau klausinėti Dievą ir stebėtis, kodėl atsidūriau tokioje padėtyje. Nerimavau dėl dukros ateities, kaip su ja elgsis visuomenė, kaip ji bus priimta… Pavydėjau kitiems juodaodžiams vaikams ir galvojau: „Kodėl aš? Kodėl aš turiu albinosę? Kodėl pagimdžiau du dvynius – vieną juodaodį, o kitą – baltaodį?“
Galiausiai Judita ir jos vyras nutarė kreiptis į psichoterapeutą , kad jis patartų, kaip elgtis susidariusioje situacijoje. Po metų Judita išmoko pažvelgti į visa tai pozityviai ir visiškai atsipalaiduoti. „Aš pradėjau matyti dukrelės grožį . Pradėjau visa ja žavėtis : auksiniais plaukais, rudomis akimis, rausvomis lūpomis… Kai susitikinėjau su draugais, pastebėjau, kokia ji patraukli žmonėms. Jie gėrisi mergaite, ir dažniausiai ji sulaukia visų dėmesio.“
Taip jie gyvena šiandien
Brolį ir sesę sieja ypatingas ryšys, ir jie nepastebi jokio skirtumo. „Visada sakau dukrai, kokia ji graži, nes ji tikrai tokia. Ji man visais atžvilgiais tobula. Albinizmas gali būti sudėtingas, bet aš mokau ją būti stipriai ir įveikti viską, kas pasitaiko jos kelyje.“, – sako Judita.
Šiandien dvyniams yra septyneri metai, o Judita, kuri yra fotografė, nuolat dalijasi dvynių nuotraukomis internete, kad mokytų kitus apie albinizmą. „Parodau albinizmo grožį nuolat fotografuodama dvynius. Nesu visiškai tikra, kad dukra šiuo metu suvokia, kad yra ypatinga, bet galiausiai tai supras. Todėl aš atsakingai ją auklėju, norėdama išmokyti mylėti save, kad ir kas bebūtų.“
