Atena Orchard iš Lesterio, Anglijos, buvo paprasta, miela ir linksma dvylikos metų mergaitė. Ji mėgo sportą, ypač boksą. Mergaitė ne tik gerai mokėsi, bet ir prižiūrėjo savo 6 seseris ir 3 brolius. Tėtis su dukra buvo labai artimi.
Prieš pat Kalėdas mergina pastebėjo sau guzą ant galvos. Ji nė negalvojo, kad tai gali būti kažkas pavojingo, todėl nieko nedarė, kol vieną dieną nenugriuvo virtuvėje. Gydytojai pateikė baisią diagnozę – Atena sirgo kaulų vėžiu.
Tai buvo didelis šokas visai šeimai. Per 7 valandų operaciją gydytojai pašalino auglį iš mergaitės stuburo. Vėliau buvo chemoterapija, po kurios Atena prarado visus plaukus. Mergaitė, kuri visada buvo energinga, po gydymo buvo tokia silpna, kad vos galėjo išlipti iš lovos. „Ji visada buvo kupina optimizmo ir liepdavo man neverkti“, – prisiminė mergaitės mama Karolina. „Mes žinojome, kad šis vėžys yra labai sunkus… Ji kovojo tiek, kiek galėjo…” Deja, netrukus po 13-ojo gimtadienio mergaitė mirė apsupta šeimos.
Praėjus kelioms dienoms po jos mirties, mergaitės tėtis Dynas supakavo visus jos daiktus. Kai jis atitraukė veidrodį nuo sienos, rado paslėptą laišką. „Negalėjau patikėti, – prisimena vyras. – Pradėjau skaityti laišką, bet turėjau sustoti, to buvo per daug. Jis suspaudė man širdį…“
Ranka rašytas Atenos laiškas buvo pilnas labai nuostabių ir išmintingų žodžių.
„Laimė priklauso nuo mūsų. Pabaiga gali būti nelaiminga, bet pati istorija – nuostabi. Gyvenimo tikslas yra gyvenimas, pilnas tikslų. Laimė yra kryptis, o ne vieta. Ačiū, kad esate čia. Būkite laimingi, būkite laisvi, tikėkite, likite amžinai jauni.
Jūs žinote mano vardą, bet nežinote mano istorijos. Jūs girdėjote, ką aš padariau, bet nežinote, ką aš išgyvenu. Meilė yra kaip stiklas, ji gražiai atrodo, bet yra labai trapi.
Kiekviena diena yra ypatinga, todėl išnaudokite ją. Galite mirti rytoj, todėl išnaudokite kiekvieną minutę. Gyvenimas yra blogas tik tuo atveju, jei tokį jį pasidarote.“