Len Allbrighton (79 m.) ir Jeanette Steer (78 m.) turėjo laukti net 60 metų, kol pagaliau susituokė vienas su kitu.

Kai 1963 metais Len ir Jeanette norėjo susituokti, nuotakos tėvai pakišo jiems koją. Pora susipažino dirbdami slaugytojais Wight saloje. Jie planavo kartu persikelti į Australiją ir pradėti naują gyvenimą kartu.

Tačiau, kadangi Jeanette buvo vos 18 metų, jai reikėjo tėvų sutikimo, kad galėtų ištekėti už tuomet 19-mečio Len. 1963 metais Jungtinėje Karalystėje pilnametystė buvo nuo 21 metų.

Ji tokio sutikimo negavo. Vietoj to vestuvės ir romantiški santykiai faktiškai buvo sustabdyti. Tėvai neleido jai nei ištekėti, nei persikelti į Australiją.

Len, kuris niekada nebuvo patenkintas gyvenimu Jungtinėje Karalystėje, jau laukė Jeanette „apatinėje“ žemės rutulio dalyje. Jis pagaliau įgyvendino savo gyvenimo svajonę persikelti į Australiją.

Dar būdamas jaunas, gavo nuoširdų Jeanette laišką, kuriame ji nutraukė sužadėtuves, dėl to jis buvo sukrėstas.

Laikas bėgo ir jie nebebendravo. Ir Len, ir Jeanette sukūrė šeimas savo gyvenamosiose vietose. Jeanette liko Wight saloje. Galiausiai ji ištekėjo už jūrų karininko ir tapo dviejų vaikų motina. Len Australijoje vedė ir pasistatė namą žemėje, kurią iš pradžių buvo nusipirkęs, kad galėtų statyti namą kartu su Jeanette. Bėgant metams jis tapo trijų vaikų tėvu.

Kai santuoka nutrūko, Len buvo 71-eri. Po skyrybų Len grįžo į Angliją. Jis nusprendė nuvykti į Wight salą, kad sužinotų, ar Jeanette vis dar gyva, ir jei taip, ar ji apskritai jį vis dar prisimena.

„Man buvo baisu, kokia bus jos reakcija ir ar iš viso ją pamatysiu. Bet aš surizikavau. Nebuvo lengva ją surasti, bet man pavyko“, – sakė jis dienraščiui „Daily Mail“.

Len pridūrė, kad jis iš tikrųjų tik vylėsi, jog jai viskas gerai.

„Nieko nesitikėjau, todėl buvau labai nustebintas savo kelionės rezultatu – ir labai laimingas“, – sakė jis.

Jis papasakojo, kad stovėjo prie jos sodo tvoros ir žiūrėjo į namą, kai ji išėjo pažiūrėti, kas jis toks.

Jeanette, kuri tuo metu vis dar buvo ištekėjusi už savo pirmojo vyro, neatpažino jo barzdoto veido. Ji prisiminė švariai nusiskutusį devyniolikmetį jaunuolį, todėl jos nuostaba buvo milžiniška, kai jis atskleidė, kad yra jos jaunystės mylimasis.

„Vos nenualpau, kai supratau, kad tai jis stovi prie mano sodo tvoros. Džiaugiausi, kad jis manęs ieškojo – tuo metu apie jį daug galvojau“, – sakė ji.

Vis dėlto, ji išlydėjo Len, pasakydama savo vyrui, kad jis yra nepažįstamasis, ieškantis kelio.

Jeanette vyras mirė praėjus dvejiems metams po jų netikėto susitikimo. Tada Jeanette vėl susisiekė su Len.

Nuo tos dienos jų romanas tiesiog pražydo.

Len pakvietė Jeanette apsigyventi pas jį, o pernai jis jai vėl pasiūlė susituokti: šį kartą Jeanette buvo pakankamai brandi, kad galėtų pati apsispręsti.