Pirmą kartą per gyvenimą šis dramblys laisvai atsiduso. Jis niekada gyvenime nedarė tai, ką norėjo daryti. Septyniasdešimt trejus metus dramblys vežiojo turistus ir nešė krovinius, jį visada varė prižiūrėtojo lazda. Dramblys buvo sumuštas už atsisakymą dirbti – tai liudija daugybė galvos ir kūno randų.
Sužinoję apie dramblio bėdą, įsikišo „Save Elephant Foundation“. Ši ne pelno siekianti organizacija yra skirta padėti ir išgelbėti Tailando dramblių populiaciją bei didinti visuomenės supratimą apie šiuos unikalius gyvūnus. Fondo darbuotojams pavyko užtikrinti dramblio paleidimą ir išgabenimą į gamtos parką, kur jis gali ramiai ir laisvai išgyventi senatvę.
Kelias buvo ilgas. Kai gyvūnas buvo paimtas į sunkvežimį, jis drebėjo. Visos kelionės metu dramblys uostė orą, tarsi bandydamas nustatyti, kur jis vežamas. Gyvūną lydėjo viena iš fondo savanorių. Moteris gydė dramblio žaizdas, glostė ir bandė nuraminti. Gyvūnas buvo alkanas, todėl vairuotojas turėjo sustoti, kad drambliui pririnktų bananų medžio lapų ir vaisių.
Pirmą kartą per septyniasdešimt metų dramblys galėjo daryti tai, ką norėjo, nebijodamas žiaurių smūgių lazda. Savanorė globojo, palaikė ir mylėjo dramblį – jis dar niekada nepatyrė tokio elgesio.
Ir tada įvyko neįtikėtinas dalykas – iš dramblio akių liejosi ašaros. Ar nežinomybė jį gąsdino? Ar tai buvo besikeičiančios ateities suvokimas ir svaiginantis laisvės jausmas? Kas tą akimirką vyko dramblio sieloje, žmonės galėjo tik spėlioti.
Netrukus gyvūnas atvyko į savo naujus namus – į rezervatą, kuriuo dalinsis su kitais išgelbėtais drambliais. Visų nuostabai, aklas ir beveik kurčias dramblys užtikrintai išlipo iš sunkvežimio ir tuoj pat patraukė vandens link. Atrodė, kad jis suprato, kur yra, ir tai visiems susirinkusiems įkvėpė vilties, kad bent 73 metų senatvę jis praleis laimėje ir ramybėje.