Kai Rachel Whalen laukėsi savo pirmagimio, viskas susiklostė blogiau nei moteris galėjo pagalvoti. Deja, persileidimo požymiai nebuvo nustatyti ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Rachelė manė, kad viskas yra taip, kaip turi būti, ir tik prieš pat gimdymą jai buvo pranešta, kad dukra negyva.
Žiauri žinutė, kurią būtų sunku gauti kiekvienai motinai. Ir niekas nėra taip svarbu, kaip geras aplinkinių palaikymas tokios traumuojančios patirties metu.
Ačiū slaugytojoms
Viename įraše Facebook Rachel pasakoja apie tai, ką reiškia pagimdyti negyvą vaiką ir kiek daug jai reiškė, kai tai atsitiko, kad šalia buvo palaikantys žmonės.
„Slaugytojoms,
ačiū, kad mane išgelbėjote. Jūsų įgūdžiai, žinios ir užuojauta paskatino mane sugrįžti į gyvenimą. Jūs suteikėte galimybę galvoti apie gyvenimą po mirties.
Už tai esu jums skolinga savo meilę ir didžiausią dėkingumą. Ačiū slaugytojai, kuri visada rūpinosi, kad mano vyrui užtektų pagalvių, kai jam tekdavo laukti mano ligoninės kambaryje. Ir ačiū seselei, kuri jam davė ledukų iš šaldiklio. Supratote, kad tai jį gniuždo ir kad jam taip pat reikia jūsų priežiūros.
Ačiū slaugytojai, kuri buvo mano advokatė, kai negalėjau kalbėti, nes buvau per daug užsiėmusi kova už savo gyvybę. Nesu tikra, ar būčiau galėjusi pamatyti savo dukrą, jei nebūtumėt ten buvusi.
Ačiū seselei, kuri mane laikė, kai verkiau. Rūpestis nieko negalėjo pakeisti, bet tu įleidai į mano tamsų pasaulį šviesos blyksnį.
Dėkoju slaugei, kuri mane prižiūrėjo po dukros mirties. Ačiū, kad skyrėte laiko ir padėjote man nusiprausti veidą ir išsišukuoti plaukus.
Labai ačiū slaugytojai, kuri manęs paklausė apie mano dukrą. Dėkoju, kad žinojote, kaip man buvo svarbu, kad ji būtų tikra ir matoma, nors jos ir nebuvo gyvos. Niekada nepamiršiu, kaip jūs pasilenkėte virš lovos lyg mes būtume draugės ir paklausėte: „Ar nori man apie ją papasakoti?“
Ačiū slaugytojai, kuri aprengė mano kūdikį ir nufotografavo. Ši nuotrauka mums reiškia tiek daug.
Dėkojame slaugytojoms, kurios skyrė laiko sužinoti mūsų vardus ir dukros vardą prieš įeidamos į kambarį. Labai daug reiškė kartu girdėti mūsų vardus. Tai privertė mus jaustis kaip šeima. Dėkoju slaugytojai, kuri pirmą naktį atėjo į mano kambarį be Dorotės, kad tik palaikytų mane už rankos. Dėkoju, kad papasakojote istoriją apie savo vaiką, kuris gimė negyvas. Dėkoju, kad esate pirmasis žmogus, išvedęs mane iš izoliacijos, kurią jauti praradęs vaiką. Jūsų buvimas atrodė per geras, kad būtų tiesa.
Esu dėkinga
ta, kurią jūs sugrąžinote“
Neįmanoma įsivaizduoti, kaip sunku turi būti pagimdyti negyvą vaiką. Deja, daugelis motinų turi tai išgyventi. Mūsų mintys yra su Rachel ir jos nuostabiomis slaugėmis, kurios jai padėjo, kai sugriuvo visas jos pasaulis.
Pasidalykite šiuo straipsniu su draugais ir šeima „Facebook“, kad pasidžiaugtumėte visomis slaugytojomis ir slaugytojais – jie dirba nuostabų ir be galo reikalingą darbą!