Ši mažytė mergaitė gimė 3 mėnesiais anksčiau laiko ir svėrė tik 566 gramus. Gydytojai sakė, kad reikia ruoštis blogiausiam, nes išgyvenimo rodikliai, gimus sveriant tiek mažai, yra labai žemi. Bet Tammy Lewis nepasidavė ir dabar jai jau 34 metai. Dabar ji dirba tame pačiame intensyviosios terapijos skyriuje, kuris kadaise išgelbėjo jai gyvybę.
„Tuo metu aš buvau mažiausias išgyvenęs kūdikis Teksase“, – sakė Lewis. „Aš gimiau vos 24 savaitę. Normalus nėštumas yra beveik dvigubai ilgesnis – 40 savaičių.“
Pirmuosius 3 gyvenimo mėnesius mažoji Lewis praleido ligoninėje. Ji buvo prijungta prie ventiliatoriaus, nes jos maži plaučiai dar nebuvo pilnai išsivystę.
Praėjo daug metų ir dabar mergina dirba su tomis pačiomis slaugytojomis, kurios kažkada kovojo už jos gyvybę.
„Norėjau padėti žmonėms, susidūrusiems su ta pačia situacija, kokioje buvau aš ir mano tėvai.“ – sakė Lewis.
Kai mergina baigė mokyklą, iš pradžių ji negalėjo nuspręsti, kur mokytos toliau. Ji svyravo tarp pedagogikos ir medicinos. „Tačiau galų gale supratau, kad likimas mane nuo pat gimimo ruošė medikės darbui.“
Nuo 2009 m. Tammy Lewis dirba ligoninėje Teksase, kur yra atsakinga už plaučių ventiliavimo įrangą. Ji pajungia reikiamus vamzdelius, kad kūdikiai galėtų kvėpuoti, lygiai taip pat, kaip prieš daugiau kaip 30 metų to reikėjo jai.
Lewis pati turi du vaikus, kuriems dabar yra 3 ir 6 metai.
Kalbėdamasi su mažųjų pacientų tėvais Lewis nevengia papasakoti savo istorijos – tai jiems suteikia tikėjimo ir vilties. „Tėvams to reikia.“ – sako ji. „Mano istorija jiems padeda.“
Ligoninėje yra įrengta „Vilties salė“, kurioje yra pasakojamos išgyvenusių mažųjų pacientų istorijos. Intensyviosios terapijos skyriaus gydytojai tampa tarsi pacientų šeimų dalimi, nes ilgą laiką jie būna tie, kurie padeda jų vaikams išgyventi.
„Tik gimę jie atrodo tokie trapūs ir gležni. Labai gera matyti juos užaugusius, subrendusius, stiprius.“
Vienas svarbiausių šio darbo aspektų Lewis yra palaikomas ryšys su vaikais, kurie sėkmingai auga toliau. „Kaip nuostabu, kai jie užsuka į svečius. Taip gera matyti, kad vos vieną kilogramą tesvėręs žmogutis po truputį tampa dideliu žmogumi.“