Marit Stølen gimė Støljære mieste Oppdalyje 1886 m. Čia ji gyveno visą savo gyvenimą iki mirties 1972 m. ir dokumentavo tai, kas vyksta aplinkui.
Marit Stølen, mirdama 1972 m., savo palikimą paliko vietos savivaldybei. Pinigai turėjo būti skirstomi pagal tam tikrus įstatus. Nutraukus dotaciją, paskutinės lėšos grįžo pačiai Marit: jos palikti tekstai dabar leidžiami kaip knyga.
Būtent Jonas Vammervoldas ir jo žmona Hege Mellem sukūrė knygą apie Maritą ir jos namus pagal pačios Marit tekstus. Jonas ją gerai prisimena. Laikraščiui „Oppdalingen“ jis pasakoja, kad jam buvo 11 metų, kai mirė Marit.
„Su nuolankumu dabar išleidžiame jos knygą. Būtent ji pati rašė knygą savo paliktais užrašais, panaudojome juos, kad suteiktume unikalumo. Tikriausiai kai kam tai pasirodys keista, bet tikime, kad atsiras ir tų, kuriems bus smagu skaityti.“
Sutuoktiniai suprato, kad perskaitę moters paliktus tekstus, jie gali sujungti skirtingų kartų moteris. Jonas pasakoja, kad Marit buvo labai apsiskaičiusi ir išsilavinusi moteris. Kartu jos tekstuose aiškiai matyti, kad rašymo menas nebuvo itin pripažintas darbininkų visuomenėje, kurioje ji gyveno. „Ji rašo, kad rašymas – jos būdas išspręsti savo problemas, pasakyti savo mintis. Tačiau ji supranta, kad mažai kas skaitys jos tekstus. Ar bent jau taip atrodė tuo metu“ – laikraščiui pasakojo Jonas.
Daugelis Marit Stølen tekstų sukasi apie tai, kaip svarbu buvo gerai išmanyti amatą. Pati Marit Stølen buvo vietinė gyventoja, tačiau ji su susidomėjimu sekė vietines naujienas ir naujienas iš užsienio. „1969 metais ji, be kita ko, parašė: „Dabar jie jau pasiekė į mėnulį. Jie ten ras tik akmenis“, – laikraščiui sako Hege.
Knyga apie Marit Stølen ir gyvenimą Støljære yra paremta pačios Marit dienoraščiais ir jos juose išsakytu noru: ji rašo, kad norėtų daugiau ir kad tai, ką ji parašė, būtų paskelbta. Jono ir Hege pastangomis bei pačios Marit lėšomis jos svajonė išsipildys – praėjus penkiasdešimčiai metų po Marit mirties jos dienoraštis su šių dienų komentarais išvys dienos šviesą kaip knyga.