Pero Gunaro gyvenimo misija – padaryti dukros, vardu Petrine, gyvenimą kuo lengvesnį. Jis pats mano, kad padarė viską, ką galėjo. Didžiausias atlygis yra dukters šypsena – anot vyro, vaiko šypsena pranoksta viską.
Petrinė gimė 2000 m. kovo 22 d. Ji yra vyriausias Pero Gunaro ir jo žmonos Pijos Jørgensen vaikas. Tačiau gimdymo metu įvykusi trauma turėjo dramatiškų pasekmių: Petrinė negali nei vaikščioti, nei kalbėti, mat gimdymo metu mergaitei buvo pažeistos smegenys – šiandien ji visiškai neįgali.
Tiesa, po žinios apie gimdymo metu įvykusią traumą tėvai buvo sužlugdyti. Tačiau visgi jie didžiuojasi ir be galo džiaugiasi, kai glaudžia savo vaiką prie savęs. Tėvai sako, kad nieko negaili, jog dukros gyvenimas būtų kuo kokybiškesnis.
Po televizijos laidos 2002 m. Pija ir Peras Gunarai sužinojo apie Domano institutą Filadelfijoje (JAV) – vaikų, kurių smegenys buvo pažeisti, mokymo ir tyrimų centrą. Čia jiems pavyko gauti gydymo vietą Petrinei. Nedidelė šeima į Jungtines Valstijas keliavo iš viso penkis kartus.
Gydymas – intensyvios treniruotės ir kasdieninis smegenų stimuliavimas, davė gerų rezultatų. Taip pat gydant buvo naudojamos ir techninės pagalbos priemonės. Viena iš jų – slėgio kamera. Džiugu, kad šeimai pavyko ją įsigyti ir šiandien jie gali tęsti procedūras savo namuose. Tai padeda dukrai pasisavinti deguonį, ją rečiau kankina spazmai – ji jaučiasi geriau.
Nors vilčių mažai, tačiau Petrinės tėvai nepraranda optimizmo ir tikėjimo, mat jie yra įsitikinę, kad jų dukrai gydymas buvo naudingas. Ir kai ji jiems šypsosi, tėvai pasijunta laimingi.
Pija dirba banke, o Peras Gunaras buvo pradinių klasių mokytojas. Po ilgos kovos jis pagaliau gauna slaugytojo atlyginimą ir gali rūpintis dukra.
Petrinė niekada negalės mokytis. Arba dirbti. Tačiau Peras Gunaras žino, kad jos gyvenimas vertas tiek pat, kiek ir kitų. Ir kad jis didžiuojasi savo dukra, kaip jo draugai didžiuojasi savo vaikais. Kiekvieną dieną jis dvi valandas guli su ja slėgio kameroje. Būdamas šalia mergaitės jis jaučiasi laimingas.
„Nuolanki ir nuskriausta, bet kartu ir NEĮTIKĖTINAI miela, mūsų gražiausia, drąsiausia ir kantriausia PASAULYJE mergaitė“, – apie savo dukrą pasakoja Peras Gunaras.