Jis gimė 1928 metais vargingoje šeimoje, net žemė po tradicine arabų palapine priklausė „geriems žmonėms“, kurie leido jiems ten gyventi. Vieną dieną, kai klasė ruošėsi vykti į ekskursiją, jis nevyko, nes šeima neturėjo pinigų. Mokykloje berniukas mokėsi gerai, nepaisant skurdo šeimoje. Ir tai, kad jis negalėjo vykti su klase, jį labai nuliūdino.
Kai mokykloje dėstęs palestiniečių mokytojas paklausė, kodėl berniukas liūdnas, jis papasakojo jam apie savo problemą. Mokytojas surengė varžybas, kuriose berniukui buvo reikalingas 1 rialas kaip prizas. Suleimanas laimėjo varžybas ir, spindėdamas laime, išvyko su klase.
Po daugelio metų buvęs studentas labai sunkiai, bet susirado savo buvusį mokytoją. Jis nebegalėjo dirbti dėl savo brandaus amžiaus. Jo šeimai sekėsi taip blogai, kad nebuvo net kaip sumokėti už nuomojamą butą. O mokytojas jau buvo mintyse pasirengęs palikti Saudo Arabiją, kad apsigyventų pabėgėlių stovykloje. Suleimanas įsodino jį į automobilį ir atsivežė į kažkokią vilą. „Dabar ši vila bus jūsų namai. Automobilį, kuriuo atvažiavome, aš jums taip pat duodu. Aš mokėsiu jūsų vairuotojui atlyginimą ir suteiksiu jums komfortišką gyvenimą. Taip pat sumokėsiu už jūsų sūnaus mokslą. Grąžinu jums skolą.” – Bet aš tau tada daviau tik 1 rialą!- bandė pasakyti mokytojas. – Tu suteikei man tokią laimę, kurios niekada nebuvau patyręs ” – užsiminė milijardierius, kadaise buvęs jo mokiniu.
Vaikystėje Suleimanas ir jo brolis Salehas pradėjo savo mažą verslą. Į šalį atvykusiems piligrimams jie pardavinėjo žibalą ir įvairias prekes. Jie dirbo vežėjais. Tada, 1956 m., buvo atidaryta keitykla. Ir 1958 metais jie jau turėjo mažą banką.
Kai aštuntajame dešimtmetyje šalyje prasidėjo naftos bumas ir daugybė užsieniečių (daugiausia iš Indonezijos, Pakistano) pradėjo dirbti Saudo Arabijoje, broliai suorganizavo verslą. Norėdami išsiųsti pinigus į savo šalį, tų šalių darbuotojai ir specialistai kreipdavosi į brolius, nes jie tai atlikdavo paprasčiau ir taip užsidirbdavo. 1983 metais broliai atidarė pirmąjį islamo banką Saudo Arabijoje, kuris dabar yra didžiausias pasaulyje.
Islamo bankas remiasi pagrindiniu principu, pagal kurį daroma prielaidą, kad pinigai negali augti, kai jie išduodami paskolos forma, nes tai nėra prekė. Todėl paskolos davėjas gaus pelną ir galės pasikliauti žmogumi tik tada, kai jis investuos savo pinigus į ekonomiką, taip yra sukuriama reali pridėtinė vertė. Islame tie indėliai ir paskolos, kuriems paprastame banke taikomos palūkanos, yra uždrausti – tai yra tie, už kuriuos imami procentai. Taip pat draudžiami vertybiniai popieriai ar obligacijos, už kuriuos mokamos palūkanos.
2011 m. „Forbes“ įvertino Suleimano turtą 5,9 mlrd. USD, todėl jis yra 169-as turtingiausias žmogus pasaulyje. 2012 m. jis gavo tarptautinę „King Faisal“ premiją už tai, kad pusę savo turto skyrė labdarai, o jo įkurtas „Islamo bankas“ rėmė ir įgyvendino efektyvius nacionalinius ir labdaros projektus.
Suleimanas yra milijardierius ir vienas dosniausių meno mecenatų pasaulyje. Vienas iš jo projektų yra didžiulis palmių sodas, nuo kurio datulės nemokamai dalijamos ramadano pasninko metu (datulės yra labai maistingos, o vakarinis valgymas pasninko metu dažnai prasideda nuo jų) arba jos parduodamos, o pajamos skiriamos labdarai. Sodas oficialiai priklauso Suleimano broliui Salehui ir įtrauktas į Gineso rekordų knygą. Sodo plotas 54 660 arų. Sode auginamos 45 datulių veislės. Beje, Salehas buvo vyresnis brolis ir pernai mirė.
Apskritai visa šeima yra pati turtingiausia šalyje ir net vadinama karališkąja Saudo Arabijos šeima. Milijardierius visada gyveno gana kukliai, nepaisant milžiniškų turtų. Jis turi 23 vaikus. Oficialiai pats šeichas nebeturi pinigų – 2011 metais paskyręs pinigus labdarai, likusius išdalino savo vaikams.
Jo įkurtas fondas remia daugiau nei 1200 labdaros projektų. Greičiausiai Suleimanas tebėra gyvas, nors internete kartais sklando informacija apie jo mirtį. Jis nusipelnė visos pagarbos vien atėjęs gelbėti savo senojo mokytojo sunkiausiu jam metu.