Kai motina papasakojo savo istoriją kolegoms, jie nepritarė jos sprendimui. Šiame straipsnyje pasakojama, kad moteris rengė savo dukters, kuri lanko mokyklą, vakarėlį prie baseino. Motina paaiškino, kad nenori, jog kas nors jaustųsi atstumtas, todėl leidžia dukrai pakviesti visus klasės draugus.

Tada jos dukra pareiškė, kad nenori kviesti berniuko su specialiaisiais poreikiais. Siekdama apsaugoti jo tapatybę, istorijoje ji pakeitė jo vardą į Tylerį.

Motina paaiškino, kad anksčiau buvo sutikusi Tylerį ir jis buvo labai malonus, tačiau dėl to, kad jis yra neverbalinis autistas, didžiąją dalį dienos mokykloje jis mokosi pagal atskirą programą, todėl ji baiminosi, kad vakarėlyje jis „nepritaps“ prie kitų vaikų.

Aptarus šį klausimą su kolegomis, visi sakė, kad motina blogai moko savo dukrą, nes negalima atstumti žmonių, kurie yra kitokie nei ji. Motinai tai buvo staigmena, todėl ji kreipėsi į interneto vartotojus, kad papasakotų savo istoriją ir išsiaiškintų, ar kiti sutinka, kad ji pasielgė neteisingai.

Visi buvo vieningos nuomonės: taip, ji buvo negailestinga, nes leido dukrai atstumti berniuką, ir tikriausiai ateityje dukra atstums žmones, kurie yra kitokie nei ji.

Susirūpinusi mama rašė: „Galiausiai ji nusprendė, kad kvietimus turi gauti visa klasė, tačiau mano dukra, būdama tokia mandagi, kokia tik gali būti maža mergaitė, paklausė manęs, ar nieko blogo, jei Tyleris negaus kvietimo. Ji sakė, kad jis nelabai su kuo nors bendrauja ir kad jam gali būti sunku dalyvauti vakarėlyje prie baseino.“ Motina pridūrė, kad jie planavo kvietimus išsiųsti paštu, kad Tyleris nesuprastų, jog nebuvo pakviestas.

Kai kurie komentatoriai pritarė motinos kolegoms. Vienas asmuo rašė: „Jūs tikrai mokote savo dukrą, kad yra normalu atstumti kitokius žmones. Ne jūs sprendžiate, ar jis gali dalyvauti vakarėlyje, ar ne. Jis būtinai turėtų gauti kvietimą, o jo tėvai ir (arba) globėjai turėtų nuspręsti, ar jis gali dalyvauti“.