Autizmo spektro sutrikimą turintis berniukas, kuris nemėgsta būti liečiamas, pirmą kartą gyvenime susirado draugą – šunį. Penkerių metų Kainou Nigausas atvyko į Ohają iš Japonijos susitikti su savo naujuoju pagalbininku Tornado. Tornadas – apmokytas šuo palydovas.
Vaiko šeima dvejus metus laukė, kol centras „4 letenos į pagalbą“ parūpins jiems specialiai dresuotą šunį. Berniuko mama Shanna internete paskelbė nuotraukas, kuriose jos sūnus guli ant Tornado nugaros. „Matote tai? Niekada to nebuvo“, – prie nuotraukos pakomentavo ji.
Kynow, kaip ir daugelis kitų autizmą turinčių vaikų, vengia liesti ir apkabinti kitus žmones, nes tai jam – svetimas bendravimo būdas.
Šioje nuotraukoje užfiksuotos mamos emocijos, stebint savo sūnų – kurio ji negali apkabinti, priglausti, prausti ar tiesiog paliesti. Tačiau jos vaikas laisvai ir noriai glaustosi prie šuns pagalbininko ir rodo jam tylią meilę.
„Ji žiūrėjo, kaip naktimis verkia jos berniukas, nes jis negalėjo bendrauti su kitais žmonėmis, nepriklausančiais savo šeimai, kad ir kaip jis stengėsi vykdyti visus gydytojo nurodymus, kurie padėtų „ištaisyti“ autizmą. Fizinis ir socialinis kontaktas jam yra labai sunki užduotis, tačiau dabar mama sėdi šalia ir stebi šią akimirką, sulaikiusi kvapą ir nežinodama, ką pasakyti.“
Kad galėtų priglausti Tornadą, šeima turėjo atvykti į Jungtines Valstijas iš vaiko gimtosios šalies Japonijos. „Tai buvo verta pastangų: kova už kiekvieną medicinos paslaugą, kiekvieną diagnozę, kiekvieną medicininę konsultaciją: kiekvieną išleistą dolerį, kiekvieną išduotą medicininę pažymą, kiekvieną susitikimą mokykloje, kiekvieną ašarą, kiekvieną žingsnį į priekį ir kiekvieną žingsnį atgal, kiekvieną mintį apie neaiškią ateitį. Buvo tikrai verta“, – rašo Shanna.
„Aš esu tikra dėl Tornado – viskas bus gerai. Kaip mama, savo sūnaus gyvenime mačiau daug sunkių ir skaudžių akimirkų – dažnai verkdavau. Tačiau vakar aš verkiau dėl kitos priežasties. Tai jausmas, kurio negaliu išreikšti žodžiais.“