Nesvarbu, ar esate labai rūpestinga, ar „ramių plaučių“ mama, kiekviena mama turi vieną bendrą bruožą: stiprybę. Jums to reikia, jei norite būti mama, nes susilaukus vaiko kyla daug baimių. Baimė, kad iš vaiko bus tyčiojamasi, bijoma, kad jūsų vaikas susirgs, baimių sąrašą galima tęsti be galo. Žinoma, tai baimės, kurias galima valdyti ir kurios atsiranda tam, kad mes rūpintumėmės savo vaiku.
O štai pagrobimas yra tikrai kiekvieno tėvo košmaras. Tai buvo ir didžiausias mamos Kalli Atteya rūpestis, kurį, deja, ji patyrė savo kailiu. Tačiau, užuot pasidavusi, Kalli padarė tai, ką darytų dauguma mamų: ji įšoko į lėktuvą, pasiruošė protingą maskuotę, nes buvo pasiryžusi dar kartą pamatyti savo sūnų.
Taigi – kas nutiko?
Iš visų vietų, kuriose Kalli Atteya manė kada nors atsidurti, tuščias kelias viduryje Egipto nebuvo jos sąraše. Be abejo, plane nebuvo ir susitikti su tokiu žmogumi kaip Mohamedas Atteya. Tą dieną, kai jie pirmą kartą susitiko, viskas pasikeitė…
Kalli ir Mohamedas Atteya
1999 m. Kalli siekė įgyti magistro laipsnį edukacijos srityje, kai susipažino su Atteya, kuris dirbo restorane Harisburge (Pensilvanijos valstijoje, JAV). Jie susituokė po metų, tačiau, pasak Kalli, būtent tada jų meilės istorija pasisuko netikėta vaga.
Staiga vieniša mama
„Praėjus trims mėnesiams po to, kai gimė mūsų berniukas, jis išvyko“, – apie Atteya pasakojo Kalli. Kalli staiga tapo vieniša mama su naujagimiu Niku ant rankų. Ji turėjo rūpintis vaiku, o dar ir stengėsi kažkaip išsaugoti santuoką, kuri jai buvo brangi.
Lemtinga klaida
Tada paaiškėjo tiesa: „Iš esmės jis vedė mane dėl vizos“, – atskleidė Kalli. Kai 2005 m. jų skyrybos buvo galutinai įteisintos, Atteya persikėlė į Egiptą, nors Kalli bandė jį išlaikyti Niko gyvenime. Visgi, tai galiausiai buvo lemtinga klaida.
Pakeliui į Egiptą
2011 m. liepos mėn. Atteya pasakė Kalli, kad jo motina (Niko senelė) miršta ir kad jos paskutinis noras yra, kad Niko ją pamatytų. Tačiau yra viena bėda. Atteya mama visą laiką gyveno Egipte. Kalii, būdama geros širdies, nusprendė su sūnumi vykti į Egiptą.
Automobilis sugedo?
Kalli ir Niko kartu su Kalli seserimi Marija nuskrido į Egiptą. Kai Atteya atvažiavo jų pasiimti į oro uostą, iš pradžių nekilo jokių įtarimų. Visi keturi leidosi į kelią, tačiau išvažiavus į užmiesčio kelią automobilis pradėjo gesti… Ar bent jau taip sakė Atteya.
Mohamedas pagrobė Niko
Atteya pradėjo skųstis, kad automobiliui kažkas negerai ir sustojo šalikelėje. Tada paprašė Kalli ir Marijos išlipti iš automobilio, tačiau vos šios spėjo tai padaryti, jis užtrenkė dureles ir nurūko keliu. Niko liko automobilio viduje taip ir nespėjęs išlipti.
Bauginanti tiesa
Kalli šią akimirką apibūdino siaubingai. „[Niko] daužėsi į galinį langą, prašydamas, šaukdamas mane ir tetą, mano seserį vardu“, – prisimena Kalli. Bet viskas, ką galėjo padaryti šios dvi moterys, tai stebėti nuvažiuojantį automobilį. Jos liko vienos, be daiktų, vidury kelio.
Apleistos Egipte
Likusios nepažįstamoje šalyje Kalli ir Maria stengėsi nepanikuoti. Kalli žinojo, kad tai nebuvo klaida ar atsitiktinumas. Kad ir kaip ji kadaise mylėjo Mohamedą, kaip savo vyrą, dabar ji suprato, kad jis yra tiesiog Niko pagrobėjas.
Pavojinga revoliucija
Kalli nedelsdama susisiekė su vietos valdžia, tačiau neilgai trukus suprato, kad policija nepadės. Buvo dar vienas Niko pagrobimo elementas, kuris labai apsunkino paieškas: 2011 m. Egipte vyko revoliucija.
Policija nepadeda
Kalli neabejojo, kad ši revoliucija slopins policijos paieškas… ir kad ji tikriausiai turėjo ką nors bendro su tuo, kodėl Atteya iš vis pagrobė Niko. Vis dėlto ši informacija nepriartino Kalli arčiau sūnaus, todėl ji bandė imtis kitokių priemonių.
Laikas ir pinigai
Kai vietos policija negalėjo jai padėti, ji susisiekė su privačiais detektyvais. Tačiau, bėgant mėnesiams, ir vis tiek niekur nerandant Niko, nusivylusi mama turėjo pripažinti, kad tai tik laiko ir pinigų švaistymas. Net labiausiai patyrę (ir brangiausi) detektyvai buvo priversti tuščiomis rankomis grįžti pas Kalli.
„Aš neturėjau ko prarasti“
Kalli neturėjo kur daugiau kreiptis… Jei detektyvai negalėjo jai padėti, tada ji tiesiog turėjo paimti reikalus į savo rankas. „Kai kurie žmonės sakys, kad aš buvau beprotė“, – prisimena Kalli. „Aš jau buvau viską praradusi, nebeturėjau ko dar prarasti, man nebuvo baisu rizikuoti.“
Motinos meilė
Kai kuriems žmonėms atrodytų beprotiška, kad ji keturis kartus vyko į Egiptą ieškoti Niko, bet jei paklaustum bet kurios mamos, ji greičiausiai pasakytų, kad būtų elgusis taip pat. Motinos meilė tęsiasi toli ir ilgai, kartais net nuo Amerikos iki Egipto…
„Nei gyva, nei mirusi“
„Gyvenau nei gyva, nei mirusi“, – Kalli apibūdino gyvenimą be Niko. „Žinote, aš einu, aš kvėpuoju, bet tai nieko nereiškia. Širdy tuščia.“ Tačiau po dvejų metų vilties, verksmo ir išsamių paieškų Kalli atrado, kad viltis vis dėlto dar nebuvo prarasta.
Pagaliau lašas vilties
Nepaisant milžiniškų finansinių nuostolių, Kalli nusprendė pasamdyti paskutinį privatų tyrėją, kuris padėtų jai naršyti nepažįstamame Egipte. Neįtikėtina, bet motinos užsispyrimas ir atkaklios paieškos davė rezultatų.
Kas nerizikuoja, tas…
Ji ir privatus tyrėjas atsekė Niko buvimo vietą iki Aleksandrijos. Kai jie sužinojo apytikslę buvimo vietą, Kalli žinojo, kad galimybės vėl pamatyti sūnų tik auga. Ji suprato, kad norint laimėti – teks rizikuoti, bet ji buvo tam pasiryžus.
Geniali maskuotė
Nors užsienietėms Egipte užtektų plaukus prisidengti skarele, bet Kalli nuolat dėvėjo burką, kad atrodytų kaip tikra egiptietė, neišsiskirtų iš minios ir, svarbiausia, būtų sunkiau atpažįstama jos vyro. Kelis mėnesius jis sekė savo buvusį vyrą ir sūnų, kartais matydavo juos iš visai arti, bet neišsiduodavo. Reikėjo sulaukti tinkamos progos.
Kantrybės dienos
Kiekvieną kartą, kai ji pamatydavo Niko, jai reikėjo visų valios pastangų, kad neišsiduotų ir laikytųsi plano. „Aš buvau taip arti savo sūnaus ir negalėjau jo paliesti“, – sakė ji vėliau. Kalli žinojo, kad kantrybė yra svarbiausia; ji turėjo laukti tinkamo momento veikti.
Išgelbėjimas
2013 m. kovo 14 d. Kalli pagaliau pavyko įgyvendinti savo planą. Jis turėjo atrodyti keistas iš Niko perspektyvos: jam einant į mokyklą, juodai apsigobusi moteris sugriebė jo ranką ir pasakė tai, ko jis laukė dvejus metus. „Niko, tai mamytė. Eikš su manimi.“
Jo motinos akys
Kaip bebūtų keista, Niko neišsigando – net tada, kai pažvelgė į moters, pasivadinusios jo mama, akis. Jis atpažino jas kaip savo motinos akis, nes jos buvo mėlynos. Atpažinęs mamą, jis nedvejojo.
Pabėgti
Kalli nuskubėjo su sūnumi prie laukiančios rikšos. „Įlipk“, – sušnibždėjo ji, o Niko taip ir padarė. Jis vėl buvo grobiamas savo tėvų, bet šįkart – dėl jo paties saugumo. Ar bent jau taip tikėjosi jo mama.
Tiesa
Pagaliau susitikusi su Niko, ji sužinojo, kodėl buvęs vyras pagrobė jos sūnų. Niko jai papasakojo, kad jo tėvas nori iš jo „padaryti musulmoną“, nes Amerikos visuomenė „pūva“ ir yra netinkama vaikui augti. Pasirodo, Atteya buvo atsidavęs savo religijai ir laikėsi kraštutinių jos nuostatų.
Nebūtinai saugu
Prieš skrisdama namo, šeima išbuvo tris savaites saugomame name, tačiau vien dėl to, kad jie buvo ranka pasiekiami tėvui, kėlė nerimą. Net ir dabar Kalli ir Niko saugo savo adresą nuo visų, kuriais jie nepasitiki.
Visada yra viltis
Vis dėlto Kalli turi vilties, kad viskas bus gerai: Mohamedas Atteya ieškomas už JAV piliečio pagrobimą (savo sūnaus) ir jis taip pat ieškomas dėl dokumentų klastojimo, kuriuose melavo apie Niko Egipto pilietybę. Dabar, kai Niko yra saugus namuose, Kalli tiesiog nori atgauti savo seną gyvenimą ir grįžti į normalią kasdienybę.
Motinos meilė neturi ribų
„Niko žinojo, kad jo mama ateis jo ieškoti“, – Marija pasakojo spaudai. Niko, žinoma, buvo teisus, neabejodamas motinos atsidavimu jį surasti. Motinos meilė tikrai neturi ribų… net kai pati mama yra baisaus nusikaltimo auka.
