Paprastai kūdikio gimimas yra džiaugsmingas įvykis. Bet kai gimė mažasis Linkolnas Sėjus, visi jaudinosi. Mažam berniukui jau grėsė mirtinas pavojus.

Linkolnas gimė su retu genetiniu defektu, o tai reiškė, kad jo organai buvo neteisingoje pusėje. Jo širdį teko operuoti, nes ji buvo tokia silpna, kad berniukas tikriausiai nebūtų išgyvenęs.

Gydytojai Achorage (Aliaskoje, JAV) užtikrino, kad Linkolnas būtų dirbtinai aprūpinamas krauju ir deguonimi. Bet jie žinojo, kad šis sprendimas yra tik laikinas. Ilgainiui kūdikį išgelbėtų tik širdies persodinimas. Tačiau padėtis darėsi vis labiau neaiški, nes Linkolnas augo, o dirbtinis kraujo ir deguonies kiekis netrukus tapo nepakankamai didelis. Tėvai negalėjo nieko kito, tik stebėti, kaip sūnus kovoja už gyvybę.

Tris ilgus mėnesius jie laukė, kol galiausiai išgirdo, kad yra donoro širdis. Linkolnas buvo nuvežtas į specialią kliniką Sietle, kur gydytojai tikėjosi, kad kuo greičiau pavyks persodinti širdį. Tačiau laikas bėgo, ir Linkolnas tik silpnėjo. Net ir paaiškėjus, kad širdis yra pakeliui į ligoninę, tai buvo lenktynės su laiku.

Gydytojai padarė viską, kad berniukas išliktų gyvas, kol gaus naują širdį.

„Jie masažavo jo širdį, bet tai neveikė. Todėl jie turėjo atverti krūtinės ląstą,“ – pasakoja motina.

Chirurgas rankiniu būdu pumpavo Linkolno širdį. Kai pagaliau naujoji širdis atvyko į ligoninę ir buvo persodinta Linkolnui, visi galėjo tik stebėti, ar transplantacija bus sėkminga. Akimirką viltis išblėso – Linkolnas buvo paskelbtas mirusiu.

Bet tada nauja širdis staiga vėl pradėjo plakti. Linkolno kūnas priėmė naują širdį. Visi galėjo atsikvėpti. Džiaugsmas buvo neapsakomas!

Donoras buvo anonimas, bet jis išgelbėjo mažojo Linkolno gyvybę. Šeima negali išreikšti, kokie jie dėkingi. Po tiek dramų galime tik viltis, kad Linkolnui ir jo šeimai ateitis bus daug šviesesnė ir lengvesnė.