Ši nuostabi istorija prasidėjo 2016 m. pavasarį Tverės regione. Mažame aerodrome, pilotų dėmesį patraukė mažas meškiukas. Mamos meškos šalia nebuvo. Iš kur jis atsirado? Lakūnai pradėjo maitinti lokiuką. Pieną jis gėrė iš butelio. Ir jis žaidė su vietine kate. Pastaroji jo visiškai nebijojo. Oro uosto vadovas lokį pavadino Mansuru.
Lakūnai pradėjo maitinti Mansurą. Ir pradėjo galvoti, ką daryti su meškiuku. Jie nusprendė susisiekti su Pazhetnovo centru Tverės regione, kur auginami našlaičiai lokiai, ir paskui išleidžiami į gamtą. Ten meškos prie žmonių nepripranta. Jei lokys nustos bijoti žmogaus, tada paleistas į gamtą ieškos žmonių prieglobsčio. O tai yra blogai. Mansuras jau buvo įpratęs prie žmonių, todėl jis nebuvo tinkamas programai.
Lakūnai kreipėsi į Tverės pareigūnus. Jiems buvo pasakyta, kad zoologijos sode yra vieta. Du vyrai atvyko su surūdijusiu narvu. Pilotams nepatiko jų išvaizda. Jie išsivežė lokį. Netrukus paaiškėjo, kad tai net ne zoologijos sodas. Gelbėti meškiuko išvyko keturi lakūnai. Stotyje meškiukas jiems buvo atiduotas be didesnių problemų. Mansuras buvo toks laimingas. Jis visą kelią žiūrėjo pro langą, kol pasiekė savo namus – aerodromą!
Meškiukas pajuto ypatingą ryšį su vienu iš lakūnų. Taigi, Andrejus tapo jo draugu visiems laikams. Mansuras turėjo ketaus vonią, kur jis maudėsi. Jis gerai valgė ir sparčiai augo. Bėgiojo, kur norėjo. Bet juk tai aerodromas! Teko jį pririšti prie grandinės ir meškiukas nebuvo patenkintas. Tuomet pilotams buvo patarta įsigyti „elektroninį piemenį“. Mansuras iškart nusiramino. Taigi, oro uosto numylėtinis išaugo.
Lokys mėgo obuolius, riešutus, daržoves ir vaisius. Nemėgo žalios mėsos ir žuvies. Tačiau jei mėsa yra pyraguose ar sriuboje, tada jis tai mielai valgydavo. Jam labiausiai patinka rūgštūs obuoliai, tačiau jis visada noriai renkasi riešutus, kruopščiai išgliaudydamas skanius branduolius. Žiemą jis eina miegoti į duobę – šiaudais išklotą konteinerį.
2018 m. pavasarį meškiukas persikėlė į Kalugos regioną, į Oreshkovo aerodromą. Ten, dalyvaujant daugeliui rūpestingų žmonių, visi išvalė Mansuro gyvenamąjį plotą. Jie paruošė vietą miške, pastatė tvorą ir netgi įrengė baseiną. Baseino vanduo yra nuolat valomas. Mansuras labai mėgsta plaukioti. Jam dabar penkeri metai. Andrejus sako, kad lokio laikymas kainuoja, bet geri žmonės jiems padeda. Lokys turi ir socialinius tinklus, „YouTube“ kanalą.
Net ir užaugęs Mansuras mėgsta čiulpti Andrejaus ranką. Bet jis jau nėra mažas, sveria apie 300 kg. Tačiau, kai tik pamato savo draugą, duoda jam leteną. Andrejus sako, kad meška jo pasiilgo. Ekspertai patarė mūvėti pirštines ar trinti rankas garstyčiomis. Bet tai nepadeda. Mansuras numauna pirštines, o garstyčios jam neturi ypatingo poveikio.
Andrejus tiesiogiai bendrauja su lokiu. Jie kovoja, žaidžia. Mansuras labai atsargus ir su žmogumi elgiasi švelniai. Andrejus svajoja atidaryti prieglaudą suaugusioms meškoms, kurios niekam nereikalingos. Ir jis tiki, kad svajonės išsipildys.