Buvo ankstus antradienio rytas, maždaug 7 valanda, kai Tommy Larsen važiavo intensyvaus eismo keliu. Jis kelyje pamatė sunkiai sužeistą elnią. Atrodė, kad jis ten jau kurį laiką sužeistas gulėjo. Niekas į tai nereagavo.

Tommy Larsen apsisuko pirmoje autobusų stotelėje ir, įjungęs avarinius žibintus, sustojo už sužeisto elnio. Jis pastebėjo, kad daugeliui žmonių nepatiko, jog jis trukdo eismui.

„Vienas iš už manęs važiuojančių vairuotojų net nusprendė paspausti garsinį signalą. Manau, kad visiškai beprotiška, jog kai kuriems žmonėms gali trūkti tokios elementarios empatijos“, – „Drammens Tidene“ sakė Tommy Larsen.

Jį taip pat šokiravo, kad kažkas gali tiesiog partrenkti gyvūną ir palikti jį gulėti kelkraštyje, o pats nuvažiuoti toliau.

Vyras laikraščiui papasakojo, kad gyvūnui buvo sulaužytos kojos ir jis neturėjo galimybės pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies.

Buvo daug požymių, kad elnias ten guli jau kurį laiką. Tommy Larsen matė, kad jo kraujas ir šlapimas buvo matomas nutįsęs ilgą atstumą palei kelio važiuojamąją dalį.

„Kelias gana lygus, todėl elnias buvo gerai matomas. Mane taip pat gąsdina, kad beveik nė vienas vairuotojas nesivargino sustoti ir jam padėti. Išskyrus dar vieną moterį, niekas, atrodo, nesivargino to padaryti“, – sako jis.

Tommy paskambino ir policijai, ir laukinės gamtos tarnybai. Tai buvo pirmas telefono skambutis, kurio jie sulaukė dėl sužeisto elnio, ir sulaukė iš Tommy Larsen.

Laimei, laukinės gamtos tarnyba sureagavo greitai. Jau praėjus mažiau nei dešimčiai minučių po Tommy skambučio jie atvyko į įvykio vietą ir, deja, paaiškėjo, kad elnią reikia užmigdyti.

Norvegijos kelių administracijos interneto svetainėje aiškiai nurodyta, kad gyvūno partrenkimas nėra baudžiamasis nusikaltimas – tačiau nepranešimas apie tai yra baudžiamasis nusikaltimas. Jei patekote į tokį eismo įvykį, turėtumėte apie jį pranešti policijai telefonu, kuri vėliau informuos laukinės gamtos valdybą.

Kelių direkcija taip pat primena, kad reikia:

• Niekada patiems nesekti paskui sužeistą gyvūną. Tai gali būti pavojinga ir apsunkinti šuns paieškos darbą.
• Apsaugoti įvykio vietą, pastatant įspėjamąjį trikampį ir įjungiant avarinius automobilio žibintus.
• Užsidėti šviesą atspindinčią liemenę.

Gyvūnų gerovės įstatyme aiškiai nurodyta, kad kiekvienas, susidūręs su akivaizdžiai sergančiu, sužeistu ar bejėgiu gyvūnu, privalo, kiek tai įmanoma, jam padėti.

Už gyvūnų gerovės įstatymo pažeidimus baudžiama bauda ir (arba) laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už sunkų pažeidimą baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų.