Visiems patiko Tammy Waddell. Ji buvo maloni, įkvepianti, geraširdė ir visada su šypsena veide. Nenuostabu, kad per 30 mokykloje praleistų metų ji užsitarnavo vienos iš mėgstamiausių mokytojų reputaciją. Mokiniai ją dievino ir mylėjo.
Todėl sielvartas buvo beveik nepakeliamas, kai būdama vos 58 metų ji susirgo vėžiu, o vėliau mirė nuo šios ligos.
Iš pradžių ji į vėžį žiūrėjo ne kaip į ligą, o kaip į iššūkį, kurį jai teks įveikti. Jai buvo atlikta chemoterapija ir ji narsiai kovojo darydama viską, kad tęstų mokymą, nepaisant sunkios ligos.
Paskutinis noras
Kai tik Tammy suprato, kad gali neištverti ligos, ji išsakė savo paskutinį norą. Noras buvo toks, kokios turėtų būti jos laidotuvės. Ji nenorėjo gėlių ar dovanų artimiesiems – norėjo kažko, kas jai reikštų daug daugiau. Ji norėjo mokyklinių kuprinių, pilnų sąsiuvinių ir rašymo priemonių. Ji norėjo surinkti kuo daugiau kuprinių ir krepšių, kuriuos būtų galima padovanoti nepasiturintiems mokiniams.
Šių metų birželio 9 dieną Tammy mirė, apsupta mylinčios šeimos. Netrukus po to buvo surengtos laidotuvės, o sausakimšoje bažnyčioje gėlių beveik nebuvo – tik mokykliniai krepšiai – kaip ir norėjo Tammy. Mokykliniai krepšiai buvo pilni knygų ir kitų mokyklinių daiktų – paruošti dovanoti vargšams vaikams.
Šeima manė, kad šis gestas buvo toks gražus, jog nusprendė juo pasidalinti socialiniuose tinkluose, o tada nutiko ir dar šis tas daugiau… Staiga prie šeimos namų durų buvo atgabenti dideli mokyklinių kuprinių kiekiai su prašymu paaukoti neturtingiems vaikams. O kuprinės nesiliovė atkeliauti, visas pasaulis buvo įkvėptas, o nepažįstami žmonės iš viso pasaulio siuntė mokyklines kuprines mokytojos namų adresu.
Net ir mirusi Tammy prisiėmė atsakomybę už mokinių gerovę, o dėl jos nuostabaus paskutinio noro vargšai vaikai taip pat gali eiti į mokyklą su nauju mokykliniu krepšiu ant pečių. Tammy ne tik yra angelas, ji ir toliau daro gerus darbus net ir mirusi. Tikra herojė ir puiki pedagogė, kurios ilgisi visa jos mokykla.