Kai mažajai Charlotte Ponce buvo trys mėnesiai, įvyko labai baisus dalykas, kurį ji atsimins visą savi gyvenimą. Kiekvieną kartą mergaitei pažiūrėjus į veidrodį, grįžta baisūs atsiminimai.
Tėvai ją vakare paguldė į lopšelį ir davė pieno buteliuką. Deja, mergaitė pienu apsitaškė veidelį ir ją užpuolė meškėnas. Jis nugraužė Chartolle dešinę ausį, nosį, viršutinę lūpą ir dešiniojo skruosto dalį.
Po tragiško įvykio biologiniai Charlotte tėvai prarado globos teises į savo vaikus. Du maži vaikai buvo apgyvendinti pas savo gimines Sharoną ir Timą Ponce’us. Kai Charlotte šiek tiek paaugo, ji stengėsi bendrauti su kitais vaikais ir dažnai likdavo prislėgta.
Nepaisant to, kad bėgant metams jai teko patirti keletą skaudžių operacijų, mergaitė niekada nesiskundė. Ji tiesiog norėjo pasveikti.
Chartolle gydytojas Koongkirtas Chaiyaste’as, praėjus 11 metų po įvykio, turėjo atlikti iki šiol didžiausią operaciją. Jis paėmė nuo jos šonkaulio kremzlę ir ją pritvirtino prie ausies. Pagaliau mergaitei buvo sutvarkyta ausis, kurios ji neteko būdama mažytė.
Dabar, būdama 14 metų, ji pagaliau gali daryti tai, apie ką svajojo labai ilgai: ji gali nešioti auskarus. Charlotte nusipirko daugiau nei 50 auskarų porų, tikėdamasi pagaliau turėti ausį.
Operacijos metu jos nosis taip pat buvo sutvarkyta. Gerų gydytojų dėka Charlotte pagaliau galėjo pasijusti šiek tiek panašesnė į kitas savo amžiaus merginas. Tai gali atrodyti mažas žingsnelis, tačiau jis Charlotte reiškia labai daug. Tačiau svajonės nesibaigia auskarais: Charlotte užaugusi nori tapti biomedicinos inžinere, kad galėtų padėti kitiems.
