Geras darbas gali pakeisti gyvenimą. Kartais pakanka puodelio kavos ar pokalbio laukiant autobuso, kad žmogui, kuriam reikia pagalbos, pagerėtų nuotaika.
Ištiesti pagalbos ranką žmogui, kuriam jos reikia, kainuoja tiek nedaug, o dažnai atsakomoji šypsena gali būti verta visko. Žmogus, kuris dažnai rodo gerumą kitiems, kuriems sekasi ne taip gerai kaip jam, yra Džo Vilsonas. Šis britas turi įprotį pirkti kavą benamiams ir dažnai gerdamas kartu su jais kalbasi.
Kiekvieną savaitgalį Džo Vilsonas eina pusryčiauti į „Old Salty’s“ restoraną Glazge. Ir labai dažnai jis sutinka benamį, vardu Danielis. Kiekvieną kartą Džo nuperka Danieliui puodelį kavos. Bėgant metams Džo užmezgė ypatingą draugystę su Danieliu ir dažnai iš anksto sumokėdavo už kavą užkandinėje, net jei Danielio ten nebūdavo. Taip Danielis galėdavo užsukti, kai jam reikėdavo šilto kavos gėrimo.
Danielis ne visada buvo benamis: prieš pradėdamas gyventi gatvėje jis dirbo virėju, bet staiga neteko darbo. Danielis labai vertina tai, ką Džo dėl jo daro.
Interviu dienraščiui „Daily Record“ jis sakė:
„Džo yra toks malonus vyrukas. Jis visada sustoja pasikalbėti ir nuperka man kavos. Jis nėra turtingas vyrukas ar kažkas panašaus, jis tiesiog puikus, malonus žmogus.“
Staigmena
Pats Džo nusprendė pasidalinti šia istorija socialiniame tinkle „Facebook“, kur taip pat papasakojo apie malonią staigmeną, kuri jo vieną dieną laukė.
Šeštadienio rytą Džo, kaip įprasta, nuėjo į kavinę pusryčiauti, bet kai priėjo prie kasos susimokėti, kasininkė pasakė, kad jo sąskaita jau apmokėta. Ją apmokėjo Danielis!
„Šiandien viską dariau ta pačia tvarka kaip įprastai, bet kai nuėjau susimokėti už pusryčius, kasininkė pasakė, kad už mane sumokėjo Danielis. Jis buvo laimėjęs 20 svarų sterlingų kortelę ir už juos galėjo sau leisti atsidėkoti už tai, ką dėl jo padariau“, – rašė Džo.
Vėliau Džo išsiaiškino, kad Danielis nebuvo laimėjęs jokių pinigų, nes niekada nepirko jokių bilietų, bet jis norėjo pasinaudoti šiuo melu, kad Džo nebūtų nusiminęs, nes Danielis vos galėjo sau leisti nusipirkti kavos, todėl jo dėkingumo gestas buvo dar vertingesnis.
Visi galime iš to pasimokyti – ištieskite ranką žmogui, kuriam jos reikia. Tai padaryti tikrai verta!