Po ilgos kovos su skeptikais Krisas ir Paula Scharoun-DeForge pagaliau sugebėjo ištarti „Taip“ 1993 m. Tai sena istorija, tačiau vis dar sušildanti širdis.
Pora, kuriai po ilgos kovos su skeptikais pagaliau buvo leista 1993 metais vestuvių ceremonijoje pažadėti vienas kitą gerbti ir mylėti, išliko vyru ir žmona iki Paulos mirties netrukus po to, kai pora atšventė 25-ąsias vestuvių metines.
Šių susituokusių žmonių gyvenimas nelabai skyrėsi nuo kitų chromosomomis tipiškų santuokų. Jie nusprendė turėti bendrą pavardę. Scharoun ir DeForge tapo Scharoun-DeForge. Jie dalijosi bendru būstu psichikos negalią turinčių asmenų gyvenamųjų namų komplekse. Ir abu ėjo į darbą. Krisas dirbo „Pizza Hut“, o Paula dirbo dirbtuvėse. Jie neturėjo savo vaikų, bet buvo krikštatėviais savo dukterėčiai.
„Ji mane prajuokina. Pažvelgiau jai į akis ir pamačiau savo ateitį. Ir tada aš jai pasiūliau tuoktis. Ji pasakė „Taip“, – interviu sakė Krisas.
Tačiau kova dėl vyro ir žmonos statuso buvo ilga. Valdžia abejojo, ar Krisas ir Paula supranta, ką jie nori padaryti. Šokiuose susipažinusi pora įsimylėjo ir susitikinėti pradėjo jau devintojo dešimtmečio viduryje. Krisas pasipiršo 1988 m. Tačiau jiedu turėjo praeiti ilgus išbandymus, kol galiausiai jiems buvo leista gyventi savo svajonių gyvenimą kartu kaip vyrui ir žmonai.
Krisas ir Paula liko kartu iki mirties. Po 25 metų kaip vyras ir žmona, jie yra Dauno sindromą turinti pora, kuri buvo susituokusi ilgiausiai. „ Jie jautė absoliučiai besąlygišką meilę vienas kitam“, – sako Kriso sesuo Susan.
Per 26-ąsias poros vestuvių metines Krisas su šeima susirinko į Paulos žvejybos vietą Adirondako kalnuose ir išbarstė jos pelenus. Atėjus laikui, Krisas paprašė šeimos, kad jo pelenai taip pat būtų paskleisti čia, kad jiedu galėtų amžinai būti kartu.
Jei pasakojimo apie tai, kaip du žmonės gali būti geri vienas kitam nepakanka skeptikams nutildyti, toliau pateiktame vaizdo įraše matome, kad ne chromosomų skaičius lemia, ar žmogus gali mylėti, ar ne: