Jis išmoko skaityti būdamas brandaus amžiaus! Prancūzijos Pays de la Loire regiono verslininkas, būdamas 43 metų, nusprendė imtis drąsaus iššūkio: jis panoro išmokti skaityti ir rašyti.

Yra žinoma, kad 2021 metais Prancūzijoje neraštingais buvo net 2,5 mln. žmonių. Tai kliūtis kasdieniame gyvenime, tačiau ne nepataisoma problema, kaip įrodė Mario, medžių genėjimo įmonės vadovas Château-Gontier-sur-Mayenne mieste, Pays de la Loire regione.

Būdamas 43 metų, Mario nusprendė išmokti skaityti ir rašyti. Vaikystėje jis retai lankė mokyklą ir dėl to negalėjo išmokti šių gebėjimų.

„Tėvai retai kada siuntė mane į mokyklą, be to, niekada nepažinojau savo biologinio tėvo, teko rūpintis broliais bei seserimis, ir tai buvo mano darbas. Į mokyklą eidavau tik retkarčiais. Turėjau truputį sunkią vaikystę ir niekada gyvenime nedirbau kokioje nors įmonėje.

Gamykloje man pasakė griežtą „ne“, nes nemokėjau skaityti“, – aiškino jis. Ši kliūtis nesutrukdė penkių vaikų tėvui 2004 metais pradėti savo verslą. Iš pradžių Mario sulaukė daug pagalbos iš giminaičių, kurie padėjo užpildyti administracinius dokumentus, o jo sūnus pasirūpino sąskaitomis. Nors jis sulaukia visokeriopos pagalbos, jo neraštingumas yra tikra kliūtis jo kasdieniame gyvenime.

„Šiais laikais viskas siunčiama elektroniniu paštu arba SMS žinutėmis. Sunku nemokėti skaityti ir rašyti. Aš juokiuosi iš to, bet kartais sunku tai pripažinti. Todėl tuomet sakau, kad pamiršau pasiimti akinius“, – prisipažino jis.

Norėdamas išspręsti šią problemą, Mario sukaupė visą drąsą ir nusprendė išmokti skaityti. Kiekvieną vakarą po darbo jam talkina savanoris Stéphane’as Vrignonas, su kuriuo jis susipažino mugėje, skirtoje „orios senatvės“ temai.

„Tarp mūsų užsimezgė draugystė“, – sako Stéphane Vrignon. „Buvau priblokštas, kai sužinojau, kad jis nemoka skaityti. Juk aš galiu padėti, tai ir darau. Mes imame skaityti tam tikras balses ir sąskambius, žaisdami žaidimus, praleisdami ar įterpdami tam tikrus pašmaikštavimus, kurdami asociacijas su piešiniais…“

Įsisavinęs raides, dabar Mario imasi mokytis skiemenų, kuriuos įsiminti yra gerokai sunkiau.

„Sunku, man iš tiesų labai skauda galvą,“ – prisipažino Mario. „Bet kai ką nors pasiryžtu daryti, tai ir įgyvendinu. Tas pats galioja kalbant ir apie mano klientus, nepalieku jų, kol jie netampa patenkinti. Šiandien man pasisekė, kad turiu žmogų, kuris kiekvieną vakarą po darbo moko mane skaityti ir rašyti. Todėl to neatsisakyčiau niekada, nes tai labai svarbu. Viskas, ko noriu, tai mokytis“.

Norėdamas paspartinti mokymosi procesą, Mario šiuo metu ieško antro mokytojo, pavyzdžiui, į pensiją išėjusio mokytojo, kuris norėtų jam padėti. Tam tikru laiku jis nori tiesiog sėdėti ant sofos ir skaityti.