Trisdešimties metų skirtumu jiedu išgelbėjo vienas kitam gyvybes.
Chrisas Trokey gimė 1986 m. birželį, dešimčia savaičių anksčiau nei buvo numatyta. Tėvai buvo skubiai nugabenti į Kalifornijos universiteto Irvino ligoninę, kurioje buvo vienintelis regione neišnešiotų kūdikių intensyviosios terapijos skyrius. Laimei, pastaraisiais metais daug kas šioje srityje pasikeitė, tačiau gimus Chrisui situacija buvo prasta. Anot gydytojų, tikimybė, kad mažylis išgyvens, buvo tik 50 proc.
Jis buvo toks mažas, kad tilpo į tėčio delną, tačiau, nors jis buvo mažas, bet nepaprastai atkaklus. Praėjus vos kelioms valandoms po gimimo, kūdikis, gimęs 2,5 mėnesio anksčiau, jau kvėpavo pats.
Kai po septynių savaičių tėvams pavyko palikti ligoninę, jie susirado neišnešiotų kūdikių ekspertą: gydytojas Michaelas Shannonas buvo rekomenduotas kaip asmuo, galintis suteikti jiems žinių apie neišnešiotų kūdikių priežiūrą.
Nepraėjo nei dvi savaitės, kai mažojo kūdikio tėvams prireikė Šenono pagalbos. Chrisui pakilo gyvybei pavojingas karščiavimas. Ligoninėje nebuvo intensyvios terapijos skyriaus kūdikiams, o būtent Shannonas turėjo lašinti mažam berniukui antibiotikus lašeliniu būdu ir skirti gydymą. Pediatras šalia mažylio budėjo ilgiau nei dvi dienas, kol kūdikio būklė tapo pakankamai stabili, kad gydytoja galėtų grįžti namo.
Chriso Trokey tėvai daug kartų jam pasakojo šią istoriją, anot tėvų, tai buvo antrasis jų išbandymas, pirmasis įvyko vos gimus mažyliui.
Praėjus 30 metų, Chrisas Trokey tapo greitosios pagalbos vairuotoju. Jis buvo iškviestas į dramatišką avariją. Ugniagesiai jau buvo vietoje kartu su keliais greitosios pagalbos automobiliais. Visas visureigio priekis buvo palindęs po puspriekabe. Automobilis ruseno, o Trokey puikiai žinojo, kad jis už kelių minučių gali sprogti.
Visureigyje įstrigęs vyras ekstremalioje situacijoje buvo nepaprastai ramus ir energingas.
„Jis neišsigando. Jis nešaukė. Jis tiesiog pasakė: „Ištrauk mane iš čia“, – sako Trokey.
Automobilyje įstrigęs vyras pajuto, kad kaista jo kojos. Jis paprašė pagalbos. Netrukus darbuotojai užgesino variklio gaisrą, tačiau prireikė didesnio automobilio, kad ištrauktų visureigį iš puspriekabės ir nugabentų vyrą į ligoninę.
Kai automobilis buvo pakeltas, Trokey per kelias sekundes sunkiai sužalotą vairuotoją užkėlė ant neštuvų. Trokey sėdėjo su juo greitosios pagalbos automobilio gale, kai aidėjo sirenos ir jie skubėjo į ligoninę.
Greitosios pagalbos skyriuje Trokey išgirdo vyro vardą – daktaras Šenonas. Jis suprato, kad tai buvo tas pats Michaelas Shannonas, kuris prieš 30 metų išgelbėjo jo gyvybę.
Kitą dieną po Šenono operacijos Trokey nuvyko aplankyti jo į ICU. Jis jautėsi keistai. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai kasdien gelbsti gyvybes. Tačiau šis atvejis buvo kitoks.
Chrisas atvyko į ligoninę, kurioje gulėjo vyras, ir išdrįso pasakyti, kad Šenonas kelias dienas buvo jo namuose, kai Chrisas buvo naujagimis. Jis prisistatė ir paklausė, ar Šenonas jį prisimena. Jei abu vyrai būtų prasilenkę gatvėje, nė vienas nebūtų kito atpažinęs. Tačiau išgirdęs Chriso vardą Šenonas iš karto jį atpažino.
– Nežinau, ar jis žino, kaip jam pasisekė, – sako Trokey apie baisią nelaimę, kurią patyrė jo pediatras.
Jiedu yra užsiėmę žmonės, tačiau kiekvieną kartą per Šenono nelaimingo atsitikimo metines jie susitinka kartu papietauti. Ir po kelerių metų, kai pats Chrisas Trokey tapo mažo berniuko tėvu, jis neabejojo dėl savo kūdikio pediatro: juo tapo Šenonas.