Moteris savo šeimoje visada jautėsi tarsi būtų svetima. DNR testas atsakė į visus ją kankinančius klausimus.
43 metų Shirley Muñoz Newson jautėsi šeimoje nereikalinga, kol DNR testas jos pasaulį apvertė aukštyn kojomis. Tada ji sužinojo, kad ji turi kitą šeimą.
„Drebančiomis rankomis perdaviau DNR rezultatus savo draugui Skotui ir paprašiau, kad jis juos perskaitytų. Išgirdusi žodžius: „Džimas Morganas turi 0,00 % tikimybę būti Shirley tėvu“, pajutau, kad mano pasaulis griūva. Nuvažiavau tiesiai į savo mamos Žanos namus, nes troškau sužinoti tiesą. Jos atsakymas buvo šaltas kaip ledas. Jei Džimas nėra mano tėvas, sakė ji, vadinasi, ji taip pat nėra mano mama – ir nereikia jokio DNR testo, kad tai butų įrodyta.“
„Kiek save prisimenu, jaučiausi taip, lyg nepritapčiau savo mišrioje airių amerikiečių šeimoje. Mano tėvai ir septyni broliai bei seserys buvo aukšti ir šviesios odos, o aš žemo ūgio, rudų akių ir alyvuogių spalvos odos.
“Augdama niekada nejutau didelės meilės. Mama nenorėdavo paimti manęs už rankos, o tėvas neslėpė, kad aš jį erzinu. Su broliais ir seserimis taip pat nepalaikiau gerų santykių, išskyrus brolį vardu Bilas, kuris buvo trejais metais jaunesnis. Jaučiau brolių ir seserų atstūmimą ir kad mano buvimas šeimoje kėlė sumaištį.“
„2000 m. vasarą mano 80 metų tėvas, susirgęs širdies liga, prisipažino, kad visada įtarė, jog aš ne jo dukra. Jis norėjo, kad padarytume DNR tyrimą. Keista, tačiau aš pati nebuvau šokiruota, nes taip pat norėjau tai išsiaiškinti – visada jaučiau, kad kažkas ne taip. Po dviejų savaičių, mano 43-iojo gimtadienio vakarą, rezultatas parodė, kad Džimas nėra mano tėvas.“
„Ieškodama atsakymų , nuėjau į viešąją biblioteką ir atsiverčiau 1958 m. laikraščių archyvą. Reikėjo man pasisamdyti advokatą, kad galėčiau atidaryti pacientų bylas ir medicininius įrašus. Sužinojau, kad 1958 m. balandžio 8 d. toje pačioje vietoje, kurioje gimdė mano mama, gimdė dar viena moteris – 20 metų netekėjusi moteris vardu Polly Muñoz“.
„Vėliau išsiaiškinau, kad per klaidą per pirmąsias valandas po gimimo kūdikiai buvo sukeisti vietomis, ir aš grįžau namo su Morganų šeima, o kitas kūdikis, vardu Debbie, išvyko su Polly, mano biologine motina. Ligoninė apie tai net nenutuokė. Kilo sumaištis, personalas teisinosi ir kūrė juokingus scenarijus, tvirtindami, kad kažkas iš gatvės atėjo ir pakeitė kūdikius.
„Aš pagaliau sužinojau savo tikrosios mamos vardą ir su ja susisiekiau. Mano širdis daužėsi iš džiaugsmo. Ji man pasakė, kad gyvena už aštuonių valandų kelio nuo mano gyvenamosios vietos, bet kai pasakiau, kad noriu susitikti ir su ja susipažinti, ji teigė, kad tai kol kas neįmanoma – jos vyras niekada nebuvo patenkintas, kad ji turi nesantuokinį vaiką ir nenorėjo apie tai kalbėti.“
„Po kelių dienų Polly netikėtai atėjo manęs aplankyti. Galėjau atpažinti save iš jos bruožų ir odos spalvos, bet tai nebuvo toks susitikimas, kurio tikėjausi, – jokių apsikabinimų, tik atsargūs plepalai. Vaikai iš Polly santuokos – mano netikras brolis ir netikra sesuo – nenorėjo su manimi turėti nieko bendra.
„Atstūmimas buvo labai skausmingas. Laimei, kad man pavyko užmegzti santykius su mamos seserimi teta Marija. Ji man skyrė daug meilės, papasakojo apie mano kilmę bei išmokė gaminti meksikietišką maistą.
„Žmonės manęs klausia, ar aš norėčiau atsukti laiką ir atsidurti pas tikrąją savo šeimą. Aš tikiu, kad niekas nevyksta šiaip sau – viskam yra priežastis. Šis įvykis suteikė man galimybę atrasti savyje jėgų, pasidalyti savo istorija ir padėti kitiems. Kai paaiškėjo tiesa, nebuvo jokios gražios, pasakiškos pabaigos, ir aš niekada nesuprasiu, kodėl mano gimdyvė, broliai ir seserys mane atstūmė.”
„Tačiau šeimą sukūriau remdamasi ne tik DNR. Mano šeima tai: brolis Bilas ir neseniai sutikta teta Marija, vyras Skotas ir mano neįtikėtini vaikai, taip pat 13 metų anūkas Dacis ir 2 metų anūkė Irelynn. Šiandien mano gyvenimas kupinas meilės.“