Didžiųjų monarchijų epochoje Europos šalių karališkosios šeimos atstovavo kultūrinį ir civilizuotą sluoksnį, nes tuo metu dauguma žmonių buvo neturtingi ir neraštingi. Tiesa, realybė buvo šiek tiek kitokia: kartais monarchai priimdavo labai keistus sprendimus, kuriuos net tais laikais vargiai buvo galima laikyti norma.
Henrikas VIII įvedė keistą pareigybę
Karalius reformatas Henrikas VIII rūmuose įvedė itin svarbią pareigybę, kurią pirmasis užėmė bajorų sūnus. Jo pagrindinė užduotis buvo visur sekti karalių su nešiojamu tualetu. Jam buvo įsakyta būti ypač budriam: valgio metu stebėti karalių, užrašinėti, ką karalius valgė, ir visada būti pasiruošusiam paruošti nešiojamą tualetą. Atėjus tinkamam momentui, jaunuolis turėjo padėti karaliui nusirengti, o paskui nušluostyti ir vėl padėti apsirengti. Nors visa tai skamba labai neįprastai, šis darbas buvo labai gerbiamas. Šias pareigas užėmusiam jaunuoliui buvo skirtas kambarys rūmuose ir nemenkas atlyginimas.
Kristijono VII masturbacija sukėlė nacionalinę krizę
Danijos karalius Kristijonas VII, gyvenęs XVIII amžiuje, buvo priklausomas nuo masturbacijos. Šiai veiklai jis skyrė tiek daug laiko, kad Danijos valdžia turėjo sukviesti žymiausius mokslininkus ir nuspręsti, ką su tuo daryti. Gydytojai buvo įsitikinę, kad priklausomybė išsivystė dėl psichikos ligų ir porfirijos. Asmeninis Kristijono VII gydytojas Johanas Friedrichas Struensee parašė knygą apie karaliaus „masturbavimosi beprotybę“. Mokslininkas valandų valandas įtikinėjo monarchą užsimauti kelnes ir pradėti spręsti valstybės klausimus. Vis dėlto, karalius, apimtas aistrų, visų reikalų naštą perkėlė kitiems lyderiams.
Karalius Karolis II turėjo peruką, pagamintą iš savo meilužių gaktos plaukų
1651 m. karalius Karolis II atrado naują „hobį“. Kiekvieną kartą, kai praleisdavo naktį su moterimi, jis ištraukdavo kelis jos gaktos plaukus. Kai jų susikaupė labai daug, monarchas liepė iš jų pasidaryti peruką. Jis pasirodė gana didelis ir, juolab, baisus ir keistas. Paaiškėjus, kad aksesuaro nešioti negalima, Charlesas II padovanojo jį Škotijos gėrimų klubui „Beggar’s Benison Club“. Perukas ten buvo labai gerbiamas: klubo nariai jį dėvėjo pakaitomis per vakarėlius, o vienas žmogus net pavogė šį „kūrinį“ ir panaudojo jį savo įstaigoje, kur vertė žmones jį bučiuoti.
Joana I iš Kastilijos gyveno su savo vyro lavonu
Joana I iš Kastilijos, Ispanijos imperatoriaus Karolio V motina, geriausius savo gyvenimo metus praleido ištekėjusi už vyro, žinomo kaip Pilypas Gražusis. Kai jis mirė, nelaimingoji našlė kategoriškai atsisakė jį palaidoti. Ji 12 mėnesių laikė lavoną savo kambaryje, niekam neleisdama jo liesti. Nepaisant akivaizdžių kūno irimo požymių, Joana I ir toliau elgėsi taip, lyg jos vyras vis dar būtų gyvas. Kai jos apie tai paklausdavo, ji atsakydavo, kad Pilypas dar miega ir netrukus pabus. Monarchė reikalavo, kad su jos vyru būtų elgiamasi su derama pagarba. Ispanijos karalienė įėjo į istoriją Pamišėlės vardu.
Karalienė Marija Eleonora miegojo su savo vyro širdimi
Švedijos karalienė Marija Eleonora Brandenburgietė negalėjo susitaikyti su savo mylimo vyro karaliaus Gustavo Adolfo netektimi. Kai jis mirė, ji iškirto jam širdį iš krūtinės, kad ji liktų su ja amžinai. Marija Eleonora velionio širdį laikė auksinėje dėžutėje, kurią nakčiai pasidėdavo šalia lovos. Kartais ji priversdavo dukrą miegoti su ja, kad ji būtų arčiau tėčio širdies. Vaikui tai buvo traumuojanti patirtis, kurios mergina nepamiršo visą gyvenimą. Vėliau ji rašė, kad jos mama buvo siaubingai žiauri, ji daug verkė, o jos sielvartas nesibaigė.
Egipto valdovas Farukas I didžiavosi didžiausia pasaulyje erotinių fotografijų kolekcija
Istorija byloja, kad didžiausias pornografinių nuotraukų gerbėjas buvo Egipto valdovas Farukas I. Jis gyrėsi, kad turi sukaupęs kolekciją su tūkstančiais fotografijų, vaizduojančių sekso scenas. Kai Faruko I imperija žlugo, plėšikai pavogė jo kolekciją, o nuotraukos, kurios kadaise priklausė karaliui, atsirado įvairiose šalyse. Pornografinės nuotraukos tapo visiškai naujo tipo suvenyru iš žlugusio monarchijos.
Karalius Adolfas Frederikas mirė persivalgęs
Švedijos karalius Adolfas Frederikas buvo labai prisirišęs prie deserto, vadinamo semla. Tai – savotiška saldi bandelė, užpildyta grietinėle. Čia nėra nieko atgrasaus, nebent įsivaizduojate, kaip monarchas godžiai ryja bandeles vieną po kitos, rizikuodamas atsisveikinti su savo gyvenimu. Būtent taip nutiko monarchui 1771 m., kai jis valgė omarus, ikrus ir kitus skanėstus, o paskui suvalgė 14 semlų. Jam vos pavyko atsikelti nuo stalo, o po kelių valandų jis mirė nuo sunkių žarnyno dieglių.
Jokūbas I iš Anglijos visą gyvenimą plovė tik pirštų galiukus
Pasak sero Anthony Weldono, karalius Jokūbas I nebuvo pats švariausias žmogus. Pasakojama, kad monarchas per visą savo gyvenimą nė karto nesimaudė. Monarchas net neplovė rankų – jis tiesiog nuvalydavo pirštų galiukus sudrėkinta servetėle, nekreipdamas dėmesio į trupinius barzdoje ir nešvarią burną.
Karolis VI tuos pačius drabužius vilkėjo penkis mėnesius
Prancūzijos karalius Karolis VI sirgo psichine liga. Vaikštant po rūmus jį ištikdavo priepuoliai. Kai kuriomis dienomis jis jautėsi lyg iš stiklo ir bijojo net pirštą pajudinti. Blogiausias priepuolis truko penkis ilgus mėnesius, per kuriuos jis nė karto nesiprausė ir nekeitė drabužių. Beveik šešis mėnesius karalius tiesiog sėdėjo tylėdamas, stengdamasis neišleisti nė garso. Po daugiau nei penkių mėnesių jį ištiko trumpa aiškaus proto akimirka, kai jis sutiko būti nupraustas ir aprengtas švariais drabužiais. Ankstesnę aprangą teko išmesti, nes jos jau nepavyko išplauti.
Liudvikas XIV sostą naudojo kaip tualetą
Liudvikas XIV įėjo į Prancūzijos monarchijos istoriją kaip vienas nesąžiningiausių karalių. Yra žinoma, kad suvereno sostas vienu metu jam tarnavo kaip tualetas, kurį jis naudojo pagal paskirtį net susitikimų metu. Be to, karalius prausėsi tik tris kartus per savo gyvenimą, o tai buvo nepaprastai mažai net pagal XVII amžiaus standartus. Jis bandė kompensuoti smarvę, apstatydamas kambarį gėlėmis ir apsipylęs kvepalais. Tiesą sakant, karaliui dirbo visa komanda, kuri kiekvieną savaitę kurdavo jam naujus kvepalus. Liudvikas XIV persirengdavo tris kartus per dieną – jis tikėjo, kad to pakanka, kad išliktų švarus. Jo persirengimo scena visada būdavo vieša – tą kaskart stebėdavo 100 dvariškių.