Prarasti mylimą žmogų – jausmas, kurio neįmanoma apibūdinti jokiais žodžiais. Įveikti šias emocijas gali prireikti savaičių, mėnesių ar net metų. Net jei laikas užgydo žaizdas, liūdesys ir netekties jausmas liks mumyse visam laikui. Sylvia Ross mylimo tėvo neteko daugiau nei prieš keturiasdešimt metų, ir nuo to laiko kasdien eidavo prie jo kapo. Ji prižiūrėjo antkapį, sodino gėles ir jautė savotišką ramybę toje vietoje, kur ilsisi jos tėvas. Tačiau neseniai ji sužinojo, kad tai, kuo anksčiau buvo giliai įsitikinusi, neatitiko tikrovės.
Paaiškėjo, kad kapas, kurį ji lankė daugiau nei keturiasdešimt metų, priklauso visai kitam asmeniui. Apie tai rašė britų portalas „Metro“. Nors mirtis yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, tačiau kiekvieną kartą, kai su ja susiduriame, ji mums yra sunki patirtis. Kai miršta mylimas žmogus, išnyksta ir dalelė mūsų širdies. Žinoma, mums lieka bendri prisiminimai, tačiau daugiau naujų patirčių kartu sukurti bus nebeįmanoma. Tai sunkus laikotarpis, kurį turime išgyventi, kad po kurio laiko vėl galėtume įžvelgti teigiamas gyvenimo puses. Sylvia Ross puikiai žino, ką reiškia jausti skausmą netekus mylimo žmogaus.
Daugiau nei prieš keturiasdešimt metų ji atsisveikino su mylimu tėvu Džonu Tomu Tompsonu (John Thomas Thompson). Metams bėgant ji lankė jo kapą Auklande, Naujojoje Zelandijoje, ir labai juo rūpinosi.
Ji nešė gėlių gimtadienio, Kalėdų ar kitų švenčių proga, dienomis, kurios jų šeimai daug reiškė. Tai buvo vieta, kurioje Sylvia Ross jautė ramybę. Atrodė, kad ten ji taip pat jaučia tėvo artumą. Tačiau po daugelio metų, kai lankė tėvo kapą, šeimą pasiekė šokiruojanti žinia. Kapinėse buvo palaidotas ne tas asmuo! Pasirodo, kad kapas, prie kurio šeima praleido tiek daug laiko, priklausė visiškai nepažįstamam žmogui, vardu Frederick Brown, pranešė britų „Metro“.
Kas nutiko Džonui Tomui Tompsonui?
Paaiškėjo, kad jis ilsisi tose pačiose kapinėse, tik šiek tiek toliau.
„Mama buvo sugniuždyta, kai mums pasakė, kad jos tėvas ilsisi kitur, manydama, kad niekas iš mūsų jo nelankė. Jokių gėlių, jokių vizitų, nieko“ – sakė Sylvia Ross dukra Lynette.
„Mums tai kelia pasibjaurėjimą, o mano mamai dėl to labai skauda širdį. Niekada nepažinojau savo senelio, bet mano mama jau 43 metus lankė ne jo kapą ir yra visiškai sugniuždyta.“ Lemtinga klaida buvo pastebėta, kai šeima pamatė, kad ant kapo kažkas pritvirtino naują lentelę su kita pavarde. Pasidomėjus paaiškėjo, kad Sylvia tėvas ilsisi truputį toliau.
„Kai mirė mano senelis, mama paskambino bažnyčios tarybai ir paprašė pažymėti senelio kapavietę, kad žinotume, kur jį galime eiti lankyti“, – pasakojo dukra Sylvia.
„Jie pastatė ženklą žemės sklype, kuriame lankėmės visą mano gyvenimą. Ten nešdavome gėles kiekvieno gimtadienio, Kalėdų ir Tėvo dienos proga, nors jis iš tikrųjų nebuvo mūsų lankomas.“
„Tiesiog siaubinga, kaip galima neteisingai padaryti tokį paprastą dalyką.“ Bažnyčios taryba atsiprašė šeimos, o kapai buvo perkelti, kad Džonas būtų savo teisėtoje vietoje. Tai siaubinga. Niekas neturėtų to patirti! Mūsų visų mintys šiuo sunkiu metu yra su jumis.
