Už tokį žygdarbį šuo Maksas gavo „Garbės policijos šuns“ vardą. Taigi, kas nutiko?
Po pietų savo namų kieme žaidė trejų metų mergaitė. Tačiau dėl nežinomų aplinkybių ji sugalvojo palikti saugų kiemo prieglobstį. Laimei, kad kartu su mergaite išėjo ir senas šeimos šuo. Kai tėvai suprato, kad mergaitės nėra, buvo jau vėlus vakaras. Prie vaiko paieškų greitai prisijungė vietinė policija, tačiau paieškas teko nutraukti dėl tamsos. Iš ryto, pratęsus paiešką, mergaitė buvo rasta 8 valandą, maždaug už dviejų kilometrų nuo savo namų.
Pirmiausia gelbėtojai aptiko šunį Maksą, kuris juos ir nuvedė prie mergaitės.
Po kelių minučių aptikta mergaitė buvo sveika, neskaitant kelių įbrėžimų.
Matyt, Maksas visas šias valandas buvo su vaiku ir jį saugojo. Už tokį gerą darbą Maksas gavo „Garbės policijos šuns“ vardą.
„Teritorija aplink mergaitės tėvų namus yra gana kalvota, vaikščioti pėsčiomis ja – labai sudėtinga. Stebina, kaip mergaitė galėjo nueiti taip toli. Paieškos buvo labai sunkios, kelyje pasitaikė daug sausų krūmų ir kitos augmenijos, taip pat stačių šlaitų“, – sakė paieškos komandos narys Ianas Phippsas.
Paieškoje dalyvavo ir Auroros močiutė, ji visą laiką vaikščiojo ir šaukė mergaitę vardu, tai ji pirmoji išgirdo mergaitės balsą ir atsakė į jos pagalbos kvietimą. Žmonės, nubėgę į močiutės parodytą vietą, aptiko Maksą, kuris nuvedė gelbėtojus pas mergaitę.
„Aurora buvo šiek tiek prislėgta ir išsigandusi, kai pamatė, kad mes visi pradėjome verkti. Bet aš jai pasakiau, kad tai buvo laimės ašaros”, – sako močiutė, – „jai galėjo nutikti milijonas nelaimių, bet štai ji – gyva ir sveika.“
Pranešama, kad mergaitę išgelbėjusiam šuniui Maksui yra 17 metų, jis yra kurčias ir iš dalies aklas. Tačiau jis visada draugiškai elgėsi su mažyle, radus mergaitę, jos rūbeliai stipriai kvepėjo šunimi ir buvo aplipę Makso plaukais, greičiausiai vėsią naktį ji praleido šiltame šuns glėbyje.