Daugeliu atvejų šiuolaikinis gyvenimas yra lenktynės: dėl naujos pozicijos darbe, dėl idealios figūros ir panašiai. Šiose beprotiškose varžybose daugelis kartais pamiršta tiesiog gyventi ir tiesiog būti laimingais. Vieną dieną internete pasirodė 83 metų moters laiškas. Močiutė parašė savo draugei, tačiau kiekvienas, perskaitęs laišką, susimąstys. Tai galima drąsiai vadinti įkvepiančiu tekstu. Pagyvenusios moters parašyti žodžiai bus artimi kiekvienam iš mūsų.
„Miela Berta, pastarosiomis dienomis skaitau vis daugiau. Sėdžiu kieme ir mėgaujuosi vaizdu, nesijaudinu dėl piktžolių sode. Aš praleidžiu vis daugiau laiko su šeima ir draugais bei mažiau dirbu.
Jei įmanoma, gyvenimu reikia džiaugtis, o ne jį tiesiog toleruoti. Dabar bandau tai suvokti ir pradėti vertinti. Savo porcelianinius puodelius ir krištolo rinkinius naudoju kiekvienai ypatingai progai, pavyzdžiui, numestam kilogramui paminėti, išvaliusi vonios kambarį ar pražydus gėlėms.
Gražiausius drabužius pradėjau rengtis kasdien. Manau, kad jei atrodysiu sėkminga ir graži, pati jausiuosi geriau. Aš nelaukiu svarbios progos naudoti savo mėgstamus kvepalus. Pasikvepinu, kai einu į banką ar į kliniką. Nebevartoju frazių „kada nors“ ir „kitą dieną“. Jei ką verta pamatyti, išgirsti ar padaryti, noriu pamatyti, išgirsti ir padaryti tai dabar.
Nežinau, ką darytų kiti, jei žinotų, kad rytoj čia jų gali nebebūti. Juk mes gyvenimą priimame kaip savaime suprantamą dalyką. Manau, kad jie pakviestų šeimos narius ir kelis artimus draugus pas save į svečius. Galbūt jie kam nors paskambintų ir atsiprašytų už savo pasakytus negražius žodžius ir padarytus veiksmus. Man patinka galvoti, kad jie nueitų į gražų restoraną, kur valgytų savo mėgstamą maistą. Tai mano spėjimas, nes niekada to nesužinosiu.
Tai yra maži dalykai, kurie įprasmina gyvenimą. Man labai gaila, kad nespėjau pasakyti artimiesiems visų svarbių žodžių, kuriuos norėjau pasakyti. Ir man labai neramu, kad retai sakydavau vyrui ir tėvams, kaip aš juos myliu.
Stengiuosi netaupyti ir neatidėti to, kas mano gyvenimui galėtų suteikti juoko ir laimės. Ir kiekvieną rytą atsimerkusi sakau sau, kad ši diena yra ypatinga. Kiekviena diena, kiekviena minutė, kiekvienas įkvėpimas yra tikra dovana. Galbūt gyvenimas nebuvo toks, kokio tikėjomės. Bet kol esame čia, galime džiaugtis.“
