Visų pirma privalote suprasti kas yra stresas, ir kuo jis skiriasi nuo nerimo ir baimės. Psichologė, psichosintezės terapeutė,  medicinos centro vadovė Ana papasakojo apie stresą ir stresinių situacijų įveikimo būdus.

Patirti nerimą yra visiškai normalu, nes tai žmogaus atsakas į išorinius ar vidinius dirgiklius. Nerimas yra pavojaus laukimas, kai pavojaus ištakos nežinomos.

Baimė yra psichikos reakcija į tai, kas mus gąsdina. O stresas – tai ir psichikos, ir organizmo reakcija į tam tikrą situaciją. Kūnas į stresą gali reaguoti fiziniu atsaku. Todėl stresas yra psichologinio pobūdžio reiškinys sukeliantis organizmo reakciją.

Kūno atsakas lemia streso hormonų kortizolio ir adrenalino išsiskyrimą. Stresas lemia kūno nuovargį, fizinį ir emocinį išsekimą.

Kyla klausimas, kaip įveikti stresą? Streso įveikimo būdai, skirtingai nei nerimo, egzistuoja skirtingose ​​plotmėse. Kad sumažintumėte streso krūvį organizmui, efektyviai taikykite gydomąjį kvėpavimą, paprasčiausias raminančias žoleles ir daugybę kitų technikų.

Norint išsiaiškinti psichologinį streso komponentą, taip pat svarbu suprasti, kad mes nebejaučiame stipraus streso, kai priimame tam tikrą sprendimą. Visų pirma, turime išsiaiškinti ar galime paveikti situaciją, ar ne.

Kitas svarbus klausimas yra „kodėl aš nieko nedarau, jei galiu paveikti situaciją? Arba „kodėl man atrodo, kad negaliu paveikti situacijos?“

Kitas žingsnis – sugalvoti kokį nors labai paprastą planą, kaip įveikti stresinę būseną. Pavyzdžiui, jei jūs jaučiate stresą dėl gyvenamosios vietos – suplanuokite persikėlimą. Jei jūs jaučiatės prastai dėl darbo, kuris jūsų jau seniai nedžiugina, nuspręskite, kokių veiksmų imsitės.

Pavyzdžiui, kokius žingsnius privalote žengti, kad situacija pasikeistų. Teks atsakyti sau į klausimą, kodėl anksčiau nesiėmėme jokių veiksmų, kodėl kentėjote ir nebandėte apginti savęs.

Jei suvokiame, kad tikrai negalime pakeisti situacijos darbe, tuomet turime atsakyti sau į klausimą, kodėl iki šiol nepakeitėme šio darbo. O tada susikurkite išsamų darbo keitimo planą. Kai žmogus priima sprendimą arba ima planuoti, stresas tampa mažiau bauginantis, ima mažėti įtampa, vidinis konfliktas darosi ramesnis. Bet koks veiksmų planas – judėjimas iš taško A į tašką B. Sprendimas yra išeitis iš stresinės situacijos.

Be plano A, visada turėtų būti planas B: „Jei staiga nepasiseks imsiuosi kitokių veiksmų“. Kai psichika turi planą A ir apsauginį tinklą – planą B, tada du psichikos sluoksniai lieka nesutrikdyti, net jei situacija kol kas nepasikeitė.

Veiksmų planas – padidina tikimybę, kad situacija pasikeis, todėl stresas ima mažėti. Sprendimo ieškojimas ir streso įveikimas glaudžiai susiję. Kai kyla stresas ir jaučiamės pasimetę, organizme ima gamintis kortizolis ir adrenalinas.

Kai imame matyti šviesą tunelio gale, pradeda veikti vadinamasis planavimo hormonas ir tikslo hormonas – dopaminas. Tai vienas iš laimės hormonų. Cheminiu lygmeniu keičiasi fizinio kūno, o tada, ir visos psichikos elgesio strategija.