Miego apnėja yra potencialiai rimtas miego sutrikimas, kai miego metu trumpam sustoja ir vėl prasideda kvėpavimas. Šia liga serga apie 9 % žmonių. Jungtinėse Valstijose yra maždaug 20 milijonų suaugusiųjų ir manoma, kad 80 procentų ligos atvejų lieka nenustatyta.
Miego apnėjos tipai
Pagrindinės miego apnėjos rūšys yra obstrukcinė miego apnėja, centrinė miego apnėja ir kompleksinė miego apnėja. Dažniausiai pasireiškia obstrukcinė miego apnėja, atsirandanti atsipalaidavus gerklės raumenims. Ji sudaro apie 85 procentus atvejų. Centrinė miego apnėja atsiranda, kai smegenys negali siųsti signalų raumenims, kurie kontroliuoja kvėpavimą. Kompleksinė miego apnėja diagnozuojama, kai kam nors pasireiškia abi šio sutrikimo formos.
Kadangi ši būklė pasireiškia naktį, kai esate be sąmonės, daugelis miego apnėja sergančių žmonių nežino apie savo ligą. Tai yra problema, nes komplikacijos gali būti rimtos ir padidinti pavojingų būklių, tokių kaip aukštas kraujospūdis ar širdies problemos, 2 tipo cukrinis diabetas, metabolinis sindromas ir kepenų problemos, riziką.
Todėl pravartu pasitikrinti, ar jums nėra būdingi šie miego apnėjos požymiai.
Knarkimas
Garsus, lėtinis knarkimas yra vienas iš dažniausių miego apnėjos simptomų. Knarkimas yra garsas, kurį miego metu sukelia virpesiai viršutiniuose kvėpavimo takuose. Juos sukelia dalinis oro, kuris negali lengvai keliauti per kvėpavimo takus, susilaikymas.
Kvėpavimo pasunkėjimas
Užspringimas ar dusulys miego metu yra viena iš pagrindinių miego apnėjos savybių. Kadangi giliai miegate, galite nežinoti, kad kvėpavimas sustoja. Dėl šios priežasties miego apnėja dažnai nediagnozuojama tol, kol kas nors pamato kito žmogaus kvėpavimo pauzes.
Staigūs pabudimai
Daugelis miego apnėja sergančių žmonių teigia, kad naktį staiga pabunda su nemaloniu dusuliu. Dėl kitų kvėpavimo sunkumų jie pabunda panikoje, jiems trūksta oro.
Burnos ir gerklės džiūvimas
Burnos džiūvimą ir gerklės skausmą gali sukelti miegas atvira burna. Viena iš priežasčių, kodėl tai daro miego apnėja sergantys žmonės, yra ta, kad jiems trūksta oro ir tam, kad tai kompensuotų, jie kvėpuoja per burną.
Galvos skausmas
Miego apnėja sergantys žmonės dažniausiai skundžiasi galvos skausmu. Taip yra todėl, kad, naktį nustojus normaliai kvėpuoti, į smegenis patenka mažiau deguonies. Toks žemas deguonies kiekis ryte gali sukelti stiprų galvos skausmą.
Nemiga
Asmeniui, sergančiam miego apnėja, gali būti sunku užmigti arba jį gali kankinti neramus miegas. Jam sunku gerai išsimiegoti, o ryte jis gali jaustis pavargęs ir visai nepailsėjęs.
Nuovargis
Žmonės, sergantys miego apnėja, dažnai miega dieną. Nuovargį, vadinamą hipersomnija, dažniausiai sukelia prasta miego kokybė naktį.
Sumažėjęs dėmesys
Miego apnėja sergantiems žmonėms gali pasireikšti ne tik nuovargis, atsirandantis dėl nepakankamo miego, bet ir sumažėjęs dėmesys bei prasta koncentracija kasdieniame gyvenime.
Nuotaikų kaita
Kokybiško miego trūkumas gali rimtai paveikti žmogaus nuotaiką. Nepakankamas miegas padidina dirglumo, nerimo ir (arba) depresijos riziką.
Hipertenzija
Hipertenzija neretai siejama su apnėja. Dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių atsiranda galvos skausmas, taip pat gali sukilti kraujospūdis. Kai smegenys negauna pakankamai deguonies, tai gali sukelti kraujospūdžio šuolį.
Nutukimas
Antsvorį turintys žmonės dažniau kenčia nuo miego apnėjos. Ligą dažnai sukelia perteklinis riebalinis audinys, kuris kaupiasi kakle ir gerklėje ir dėl to blokuoja kvėpavimo takus. Jei esate moteris, kurios kaklo apimtis yra didesnė nei 40 centimetrų, padidėja miego apnėjos rizika dėl riebalinio audinio kaupimosi kvėpavimo takuose.
Jei jums ar jūsų artimam žmogui gali būti miego apnėja, svarbu kreiptis į gydytoją. Gydymas gali sumažinti simptomus ir padėti išvengti rimtesnių sveikatos komplikacijų.
Nepamirškite, kad ši medžiaga yra tik informacinio pobūdžio. Dėl tikslios diagnozės būtina pasikonsultuoti su gydytoju.