Psichoterapeutė Inessa Grigorjeva papasakojo, kodėl žmogaus liga kartais užsitęsia, kaip kūnas susijęs su psichika ir kodėl daugelį metų turėdamas kvalifikuotą medicinos pagalbą jis negali pasveikti, kaip mintys veikia sveikatą.
„Yra pacientų, kurių negalima išgydyti metus ar dvejus“
— Kiek šiandien yra pacientų, sergančių psichosomatinėmis ligomis?
– Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, psichosomatinėmis ligomis serga apie 38-40% pacientų, kurie apsilanko pas terapeutą.
— Ar ši statistika aktuali daugelyje šalių?
– Aš manau, kad taip.
– Kaip nustatyti, kad tai psichosomatinė liga, o ne kažkas kita?
– Pirma, pagal paciento pasakojimą. Savo istoriją jis pradeda nuo to, kad buvo gydomas ilgą laiką, gal šešis mėnesius, metus, dvejus. Ir nė vienas iš gydymo būdų neveikia.
Jis ateina pas terapeutą, jį apžiūri, kai kurie simptomai netelpa į tradicinių ligos simptomų rėmus. Gydytojas išrašo vaistus pagal protokolą, viskas kaip ir turi būti. Pacientas išeina, ir atrodo, kad viskas gerėja. Po kurio laiko grįžta su tais pačiais skundais.
– Kokios ligos dažniausiai gali būti psichosomatinės?
– Tokių ligų yra Čikagos septynetas. Tai arterinė hipertenzija, bronchinė astma, skrandžio opa, opinis kolitas, neurodermitas, koronarinė širdies liga, tirotoksikozė (sindromas, susijęs su pernelyg didele skydliaukės hormonų gamyba). Dabar prie šio septyneto pridedamos kitos su psichosomatiniais sutrikimais susijusios ligos. Tai ir alergijos, ir bulimija, ir anoreksija, ir net onkologiniai procesai. Dabar yra net toks dalykas kaip psichoonkologija.
– Ką daryti terapeutui, jei mato, kad pacientas jau šešis mėnesius sirgo arterine hipertenzija, spaudimas nekrenta, o tyrimai geri?
– Jis turėtų būti nukreiptas pas psichoterapeutą. Yra specialios anketos ir skalės, kurias pacientai gali užpildyti net pas terapeutą. Pavyzdžiui, hadso skalėje (nerimo ir depresijos skalėje) yra 14 teiginių. Septyni – nerimui ir septyni – depresijai. Ją užpildyti pacientui reikia dviejų minučių, o gydytojas per 1,5 minutės išsiaiškins paciento atsakymus ir pasakys, ar jis serga nerimu ir depresija. O jei serga, tai nukreips pas psichoterapeutą.
– Gal galėtumėte pateikti pavyzdžių iš praktikos, kai į jus kreipėsi su psichosomatinėmis ligomis?
– Lengviau pasakyti, kurie pacientai nesirgo psichosomatinėmis ligomis. Mano doktorantūros darbas buvo susijęs su pacientų, sirgusių skydliaukės vėžiu, psichoterapija. Šiandien sakoma, kad tai gali būti ir psichosomatika. Nors tada manėme, kad tai radiacija. Bet kodėl tada ne visi žmonės susirgo šia liga? Skydliaukė yra pirmasis organas, reaguojantis į stresą. Ji kaip skydas. Jei ji susidorojo su stresu, tada žmogus įjungia adaptacinę reakciją ir jam būna lengva. Jei ne, tada šioje zonoje atsiranda lėtinė įtampa. Sutrinka organų veikla. Būna, kad žmonės ateina su lėtinio skausmo elgesiu: kai žmogaus skausmas yra antrinė nauda.
– Kaip tai pasireiškia?
– Skausmo pagalba žmogus išvengia atsakomybės. Kai jis pradeda sirgti, jam rodo daugiau dėmesio. Jis tai užfiksuoja ir prisimena.
– Vadinasi, jam tikrai neskauda?
– Jis jaučia skausmą. Tai hipochondrikai sako, kad skauda, bet iš tikrųjų nieko nėra. Pavyzdžiui, esant lėtinio skausmo elgesiui, žmogus ateina pas mane ir sako, kad jam keletą metų skauda galvą. Klausiu, kada atsiranda šis skausmas ir ar jis susijęs su stresiniais krūviais. Sako ne, atsibunda ryte ir skauda galvą. Tuo pačiu metu apžiūrų metu nieko nerasta. Tada paaiškėja, kad kartą jis sėdėjo susirinkime tvankioje patalpoje, visų akivaizdoje sulaukė priekaištų, ši informacija jam tapo psichotraumuojanti – ir jam skaudėjo galvą. Ir šis galvos skausmas išliko.
– Dviems metams?
– Taip. Kaskart, kai kas nors išreikšdavo nepasitenkinimą šiuo žmogumi, jam imdavo skaudėti galvą. Neigiama informacija, susijusi su galvos skausmu.
Kai pratestavau šį pacientą ir dirbau su juo, paaiškėjo, kad pirmoji psichotrauma buvo vaikystėje. Tada tėtis jį viešai barė. Jis susinervino ir jam skaudėjo galvą. Po to jos neskaudėjo. O tvankiame susirinkimo kambaryje ją vėl ėmė skaudėti. Žmogus neadekvačiai suprato šį „barimą“ vaikystėje.
Dėl galvos skausmo jis po to nėjo į susirinkimus, už jį ėjo kiti darbuotojai ir papasakodavo, apie ką ten buvo kalbama. Jis, pats to nesuvokdamas, panaudojo galvos skausmą kaip manipuliavimą kitais žmonėmis, siekdamas gauti reikiamą informaciją.
Būna, kad ateina žmonės, kurie, kai padedi susidoroti su skausmu, lieka nelaimingi. Kartą atėjo moteris su egzema ant rankų. Šia egzema ji sirgo dešimt metų. Namuose ji tvarkydavosi su pirštinėmis, tačiau dažniausiai tai darydavo vyras ir vaikai.
Po kelių akupunktūros ir psichoterapijos seansų jos rankos tapo švarios. Sakau jai: „Šaunu, tai gerai”! O ji atsako, gerai, kad rankos švarios, bet dabar namuose ji turės plauti indus ir susitvarkyti. Tada supratau, kad susidūriau su lėtiniu skausmu, kai skausmas buvo antrinė nauda.
– Kokių dar buvo atvejų?
– Buvo pacientė, kuri rašė skundus dėl visų klinikos gydytojų. Ji nebuvo hipochondrikė. Ji tikrai turėjo ligų ir turėjo tokią (rankomis rodo apie 20 cm storio) kortelę. Reikėjo, kad kiekvienas gydytojas užrašytų diagnozę. Ji buvo atsiųsta pas mane, nors gydytojai nerimavo, kad ji gali neigiamai reaguoti į apsilankymą pas psichoterapeutą.
Ir ką jūs galvojate? Ji atvažiavo, dirbome, o paaiškėjo, kad nuo mokyklos laikų ji buvo patyrusi psichotraumą. Ji buvo lyderė ir norėjo išsiskirti, tačiau mokytojas ją išbarė. Ši būsena buvo užfiksuota, ir ji visą gyvenimą stengėsi visiems kažką įrodyti. Tai sukėlė sistemos perkrovą. Jei žmogus ima pykti, tada jo kepenų sistema įsitempia. Ji tapo pikta, bet kokia pastaba sukeldavo tokią reakciją. Dėl to ji sirgo daugybe psichosomatinių ligų: arterine hipertenzija, krūtinės angina, dirgliosios žarnos sindromu, gastritu.
– Ar tikrai tiesa, kad visas ligas sukelia nervai?
– Viskas organizme yra tarpusavyje susiję. Susimušei pirštą ir atsiliepia tai smegenyse, skauda visur. Holistinis požiūris psichoterapijoje kalba apie visumą. Dabar atsirado net nauja kryptis – biopsichosocialinis požiūris. Nes pas mus yra viskas vieninga.
Ir žinoma, visos ligos yra susijusios su psichikos procesais, kaip ir psichiniai procesai atsispindi kai kuriose kūno reakcijose.
– Ar dažnai hipochondrikai serga psichosomatinėmis ligomis?
– Hipochondriniai sutrikimai nėra tokie dažni. Tai yra 1% visų pacientų. Hipochondrikai įsitikinę, kad jiems viską skauda, ir net patys nustato diagnozes. Tačiau jokie instrumentiniai metodai jų nepatvirtina. Tokiems pacientams stengiamės išsiaiškinti, kas slypi už šio nuolatinio noro sirgti. Dažniausiai tai yra žmonės, kuriems šeimoje buvo mažai dėmesio. Štai kodėl jie eina pas gydytojus. O jis pagal protokolą parodo dėmesį, apžiūri pacientą.
Turiu pacientą, kuris yra lošėjas. Kai dirbau su juo, sužinojau, kad jis kontroliuoja savo žaidimą. Jis visada pasiima nedidelę sumą. Klausiu: „Kodėl tada lankotės kazino”? Jis atsako: „Jūs nepatikėsite. Ten visą laiką duoda nemokamo šampano, prieina tokios gražios merginos, rodo dėmesį”. Ar yra antrinė nauda? Juk jis kalba apie dėmesį, o ne apie norą laimėti.
Kartais žmonės ateina pas psichoterapeutą, nes neturi gerų motiniškų ir tėviškų santykių. Terapeutas bus šių santykių pavyzdys. Nes jis dėmesingas ir rūpestingas.
– Kaip dažnai pasitaiko psichosomatinis nevaisingumas?
— Yra toks dalykas kaip psichosomatinis sterilumas. Kai pas mane ateina nevaisingos moterys, beveik 100% atvejų randame problemų, kurias reikia spręsti psichoterapiškai. Tai gali būti baimės dėl kūno pokyčių, gimdymo… Turėjau pacientę, kurios mama mirė gimdydama, ji pasakė, kad nužudė mamą. Viską užblokavo kaltės jausmas, mergina negalėjo pastoti.
Kartais merginos bandydavo pastoti ir joms nepavykdavo, bet jos nenorėjo vaikų. To norėjo visuomenė ar vyras. Motiniškos brandos nebuvo. Pasitaiko partnerių nesuderinamumo atvejų.
Su moterimis, kurios ateina dėl nevaisingumo, darome kartogramą. Jos deda tašką ant popieriaus lapo, kur yra vyras, mama, močiutė, planuojamas vaikas. Daugeliu atvejų pasirodo, kad vaikas stovi toje vietoje, kur jis šiai moteriai yra priešininkas, todėl ji nenori jo gimdyti.
Kartais vaikai kartogramoje yra moters praeityje. O jei jie praeityje, tai kaip jį pagimdyti? Mergina mato, kad tai, kas vyksta jos gyvenime, yra psichologinis išsidėstymas, ir jos problemą pradedame spręsti psichoterapijos pagalba. Ir po kurio laiko atsiranda nėštumas.
Daugelis mamų pastoja paėmusios vaikus iš našlaičių namų. Taip dažnai nutinka. Jos parodo savo jausmingumą ir įsijungia motinystė. Realiai ji jau tapo mama, galvoje pašalinus blokas.
– Koks stiprus turi būti stresas ar trauma, kad atsirastų psichosomatinė liga?
– Sunkiausios psichologinės traumos – sutuoktinio mirtis, skyrybos, išsiskyrimas, įkalinimas, atleidimas iš darbo, artimųjų mirtis, nelaimingas atsitikimas, liga. Jei žmogus per pastaruosius metus patyrė keletą tokių įvykių, labai tikėtina, kad išsivystys psichosomatinis sutrikimas.
Tačiau taip atsitinka, kai lėtinis stresas turėjo įtakos psichosomatinių ligų atsiradimui. Kai kiekvieną dieną kažkas kapsėjo, o paskutinis lašas perpildė puodelį ir paleido psichosomatiką.
– Ar galima suprasti, ką tau skaudės, atsižvelgiant į tai, koks tai buvo stresas?
– Galima. Jei žmogus turi sutrikimą, susijusį su praeities įvykiais, kažkokiomis neišspręstomis situacijomis su artimaisiais, tuomet gali skaudėti nugarą. Jei tai kryžkaulis, tai situacijos yra susijusios su seneliais, jei tai yra juosmens sritis, tai gali būti santykiai su tėvais, jei krūtinės ląstos, tai santykiai su priešinga lytimi.
Jei žmogus pradėjo blogai matyti arba jam skauda kelius ir kojas, tai reiškia, kad jis nemato savo ateities su teigiamu rezultatu. Arterinė hipertenzija rodo, kad žmogus persitempė iki kritinės ribos ir tuo metu neturėjo palankių sąlygų su ja susidoroti.
– Ar gali kūnas apgauti?
– Kūnas yra visiška tiesa.
– Ar žmogus gali sau padėti sirgdamas psichosomatine liga?
– Jei tai kažkas šviežia ir lengva, tada gali. O jei tai momentai su daugybe blokavimų, jis gali susipainioti. Specialistas daug geriau išsprendžia problemą.
– Kaip suprasti, kad su psichosomatinėmis ligomis dirbantis žmogus yra specialistas, o ne šarlatanas?
Rimtos mokyklos turi savo asociacijas. Kvalifikacijos leidimą duoda kompetentinga institucija, o rekomendacijas patvirtina asociacija. Tam, kad galėčiau dirbti psichoterapinės kineziologijos rėmuose (integracinis metodas, kai diagnostikai naudojamas raumenų testavimas, o korekcijai – metodai, pratimai ir poveikio technikos), teko mokytis trejus metus, išlaikyti egzaminą ir gauti kineziologų asociacijos leidimą asmeninei terapijai.
Taip pat galite peržiūrėti atsiliepimus apie psichoterapeutą, tačiau jie ne visada gali būti objektyvūs. Kartais žmonės nori, kad jiems padėtų per vieną užsiėmimą, o jų situacijai to nepakanka. Tada jie yra nepatenkinti. Kvalifikuotas gydytojas pasakys pacientui, kiek laiko reikia dirbti su kuria nors problema. Kartais tai yra viena sesija, o kartais 11.
– Ar yra žmonių, kurie neserga psichosomatinėmis ligomis?
– Yra. Tai žmonės, kuriems sveikata, ramybė ir komfortas yra didelė vertybė. Jie visada rūpinasi savimi ir laikosi visiškai sveiko gyvenimo būdo.