Italijoje tenka taupyti ribotus išteklius, todėl kovoje su koronavirusu vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie serga sunkiomis lėtinėmis ligomis, yra nustumiami į antrą planą.
Italijoje pradėta remtis logika, kad jei jau dabar trūkstami ištekliai bus naudojami rizikos grupės žmonėms, kurie, tikėtina, vis tiek neišgyvens, jų nebeliks jauniems, didesnę tikimybę pasveikti turintiems asmenims.
Kad ir kaip baisiai skambėtų, toks manymas turi realų pagrindą ir gali ilgainiui tapti pagrindine šios pandemijos logika. Manoma, kad tokia situacija kyla dėl sveikatos įstaigų optimizavimo visame pasaulyje.
Optimizuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje nėra specialistų ir įrangos atsargų, todėl ji gali susidoroti tik su tam tikru ūmių koronaviruso infekcijos atvejų. Kai kurios įstaigos turi seniai nustatytą „optimalų“ mechaninio vėdinimo specialistų skaičių ir „optimalų“ lovų bei įrangos skaičių. Šis optimalus skaičius yra absoliutus minimumas, kuris gali aptarnauti normalų pacientų srautą.
Kuo ypatinga koronaviruso situacija? Tuo, kad šis virusas plinta žaibišku greičiu ir grandinine reakcija. Nors užsikrėtus komplikacijų tikimybė nėra pati didžiausia, tačiau tokių ligonių, kuriems nepasisekė, skaičius gali sparčiai išaugti, juolab, kad koronaviruso gydymo laikotarpis yra gana ilgas (bent 2 savaitės). Todėl optimizuotoje ligoninėje nepakaks nei specialistų, nei įrangos.
Todėl būtina imtis prevencinių priemonių, kad ir kokios griežtos jos būtų, ir stabdyti viruso plitimą.
Italijos sveikatos institutas davė rekomendacijas greitosios pagalbos personalui ir palygino situaciją su karu ir stichine nelaime, kurių metu gydytojai visada susiduria su dilema, kam padėti pirmiausia. Atranka turėtų būti atliekama remiantis „sąžiningu paskirstymu ir optimaliu ribotų išteklių naudojimu“. Kitaip tariant, būtina reanimuoti pacientus, kuriems yra didelė tikimybė išgyti.
Vadinasi, „maksimali nauda maksimaliam žmonių skaičiui“. Štai kodėl gydytojai greičiausiai privalės remtis amžiaus riba žmonėms, kuriems reikalinga intensyvi priežiūra.
