Per pusantrų metų tinklaraštininkė Alisa Dubrovskaya numetė daugiau nei 100 kg. Fantastika, tiesa? Tik dalinai. Alisa papasakojo, kokį kelią jai teko nueiti, kad pasiektų išsikeltą tikslą.

Įsimylėjo kolegą ir nusprendė sulieknėti

Ji gimė ir augo Stavropolio krašte, mieste gerbiamoje šeimoje. Ji buvo puiki mokinė, daug skaitė, dainavo chore, dalyvavo olimpiadose, skaitymo konkursuose, vaidino mokyklos teatre. Ji mėgo žaisti badmintoną su seserimis ir draugėmis, laipioti po medžius. Ji visada buvo labai aktyvi. Devintoje klasėje Alisa pradėjo namuose mokytis pilvo šokių, tačiau ji tiesiog nekentė kūno kultūros pamokų mokykloje. Jos teigimu, pamokų metu visada reikėdavo daryti tuos pačius pratimus: šokinėti per ožį, lipti virve ir įvykdyti tam tikrus normatyvus. Alisa pasakoja, kad po kūno kultūros pamokų jai net kelias dienas skaudėdavo raumenis.

„Būdama 16 metų įstojau į N. E. Baumano Maskvos valstybinį technikos universitetą ir persikėliau į Maskvą. Tada mano svoris buvo 80 kg, o drabužių dydis – 48. Mano ūgis 178 cm, todėl svoris buvo normalus. Kūno kultūros paskaitoms pasirinkau man patinkančią sporto šaką – badmintoną. Besimokydama universitete taip pat dirbau biure, nes norėjau padėti savo šeimai. Įsimylėjau kolegą ir nusprendžiau, kad reikia numesti šiek tiek svorio. Laikiausi griežtos dietos (tik kiaušiniai ir greipfrutai). Mano svoris nukrito iki 75 kilogamų, o drabužių dydis tapo 46. Tada man sukako 17 metų. Nuo tada viskas prasidėjo“.

Dietos ir svorio grįžimas

Po pirmosios dietos svoris grįžo. Kai ribojate save ilgą laiką, pradedate valgyti „uždraustą“ maistą daug didesniais kiekiais nei anksčiau. Dabar Alisa svėrė jau 85 kg. „Vėl laikiausi dietos. Ir vėl svoris sugrįžo. Kiekvieną kartą, kai numesdavau svorio, tai buvo tarsi išbandymas. Buvau alkana, daug verkiau, pradėjo slinkti plaukai, pablogėjo mano odos būklė. Galvojau tik apie tai, kiek šį kartą galėčiau ištverti. Išbandžiau įvairius dalykus, įskaitant ir keto dietą.

Kai pasiekiau 165 kg, pagalvojau: hmm… Dietos man netinka. Nusprendžiau, kad jų nebesilaikysiu ir nebesirgsiu. Deja, aš klydau. Sėdimas gyvenimo būdas (darbas biure + transportas), neteisinga mitybos paradigma (dažnas užkandžiavimas, kai kurie patiekalai atrodė kaip tik lėkštė koldūnų ar pica), stresas, kokteilis penktadieniais kaip atlygis už darbo savaitę ir sutrikęs miegas. Toks tvarkaraštis padarė savo. Svoris, nors ir lėtai, bet toliau didėjo. Dėl to 2005–2022 metais priaugau svorio nuo 75 iki 200 kg. Savo svorį sužinojau tik tada, kai nusprendžiau numesti svorio“.

Sunkiausia yra pradėti!

„Radau milijoną priežasčių nepradėti kažką keisti. Tiesą sakant, bijojau dar vieno pralaimėjimo. Vis dėlto, man patiko saldžios iliuzijos, kai galvojau, kad vieną dieną numesiu svorio. Tai buvo mano mėgstamiausia pramoga: svajojau, kaip tapsiu liekna ir šoksiu. Vieną dieną eidama iš lovos į vonią pradėjau jausti dusulį. Mama atkreipė į tai dėmesį, ir aš išsigandau. Tada kartu žiūrėjome filmą, kur vyras ilgus mėnesius žmoną laikė rūsyje. Iš nuobodulio ji treniravosi ant ten stovėjusio dviračio ir numetė tiek svorio, kad vyras jos neatpažino. Mama pasiūlė  įsigyti tokį pat įrenginį. Man atrodė, kad tai brangu, bet nusprendžiau jį nusipirkti, kai išgirdau iš jos šiuos žodžius: reikia išgelbėti tavo gyvybę“.

Treneris uždraudė badauti

„Parduotuvėje buvo akcija: pirkdami dviratį treniruoklį dovanų gausite konsultaciją su treneriu. Sunkiausios buvo pirmosios dienos. Vėl pradėjau badauti. Treniruotis galėjau tik 7 minutes. Jo rankenos įsirėžė į mano šlaunis ir trynė, kol jos tapdavo kruvinos. Po kelių dienų buvau pasiruošusi pasiduoti. Buvau alkana. Buvo tikrai sunku. Manęs niekas nemotyvavo. Galvojau, kad konsultacijos metu man pasakys, kaip nustatyti treniruoklį, pasirinkti programą, ar kaip tinkamai kvėpuoti.

Vis dėlto, treneris Olegas Willardas iš Sankt Peterburgo pasirodė esąs tikras profesionalas. Jis paklausė, kiek sveriu, ir davė nurodymus dėl mitybos ir mankštos. Jis taip pat uždraudė man badauti ir sportuoti, nes aš to nenoriu! Turėjau pradėti nuo 5 minučių per dieną, kiekvieną savaitę labai atsargiai pridedant 5 minutes ir nulipti nuo treniruoklio dar tada, kai jaučiu, kad galiu daugiau. Jaučiuosi blogai – tiesiog susisupdavau į antklodę ir miegodavau. Jis taip pat sakė, kad turiu sukurti stiprų emocinį ryšį su sportu. Taip pat mitybos plane buvo sumažinti paprastieji angliavandeniai ir pridėti sudėtiniai.

Pradėjau normaliai maitintis ir sumažinau laiką, praleistą ant treniruoklio. Po 2,5 mėnesio atšvenčiau kuklų pasiekimą – minus 25 kg. Pagerėjo plaukų ir odos būklė. Aš jaučiuosi puikiai. Turėjau daug energijos. Nuotaika buvo nuostabi. Na, o šiemet mano pasiekimai nebebuvo kuklūs: minus 100 kg“.

Nauji iššūkiai

„Dabar svoris krenta pamažu. Liko numesti kiek daugiau nei 20 kg. Kai sportuojate ilgą laiką, jūsų kūnas prisitaiko ir svorio kritimo greitis mažėja. Būtina didinti krūvį ir/ar periodiškai keisti veiklos rūšį. Raumenys yra pasirengę įveikti daugiau, tačiau nervų sistema ne visada su jais spėja. Būtų galima kreiptis į sporto gydytoją ir naudoti specialius vaistus nervų sistemai palaikyti, tačiau šiuo metu neturiu tikslo kuo greičiau numesti likusį svorį.

Noriu susirasti plastikos chirurgą ir atsikratyti odos pertekliaus. Gydytojai įvertina jos svorį 5–10 kg. Teks koreguoti viską: pilvą, krūtinę, nugarą, rankas, kojas, veidą. Šią vasarą tikėjausi vilkėti trumpas sukneles, tačiau mano kojų oda drebėjo ir sukėlė skausmą vaikščiojant. Nuo tada beveik visą dieną dėviu kompresinius drabužius. Kiekvienas numeta svorio, kad atrodytų geriau, bet kuo toliau, tuo blogiau atrodau. Motyvacija „tapti gražesne“ man dabar yra iliuzinė. Nematau savo kūno po papildoma oda. Numetusi svorio neatrodau jaunesnė.

Liko visai nedaug, o kol kas tik dirbu toliau. Taip pat svajoju išeiti iš biuro, nes pagaliau radau savo pašaukimą – rašyti tinklaraštį ir padėti antsvorio turintiems žmonėms. Įveikęs fizines kliūtis supranti, kad gali pasisekti ir kitose srityse. Ilgą laiką galvojau, kad noriu numesti svorio, bet paaiškėjo, kad noriu gyventi gyvenimą, kuriame man nėra nieko neįmanomo. Dabar nebebijau svajoti. Žinau, kad nusipelniau daugiau“.

Mano misija

„Mano pagrindinis hobis dabar yra mano tinklaraštis. Per dieną tam skiriu iki 5 valandų. Matau tai kaip savo misiją. Aš jau padėjau šimtams žmonių. Mano tinklaraštyje pateikiama informacija yra labai gerai apgalvota. Aš nedalinu stebuklingų receptų. Nuolat skaitau literatūrą, klausausi webinarų ir kursų, psichologų, trenerių. Renku geriausias idėjas, stipriausias mintis, pasakoju apie savo patirtį. Dažnai ir ilgai dalinuosi mintimis su savo mentoriumi – jis yra mano treneris. Jis veda savo tinklaraštį. Mane įkvepia jo darbai ir teisingos mintys. Daugelis mano galingų pranešimų gimė pokalbiuose su juo ir remiantis jo įrašais.

Mane įkvepia žmonės, kurie mane seka. Tai – šimtai žmonių, kuriems padėjo mano pavyzdys ir mano tinklaraštis. Daugelis lieknėjančių žmonių pergalvojo savo požiūrį į savo kūną. Daugelis buvo skatinami sportuoti. Daugelis nutraukė bado streiką. Mano tinklaraštis padėjo daugeliui žmonių apsispręsti keistis – ir dabar kalbu ne tik apie figūrą. Mano tinklaraštis yra daugiau nei tiesiog svorio metimo dienoraštis. Tai – apie meilę sau. Daugeliui mano skaitytojų nereikia numesti svorio, bet jie randa motyvacijos mano tinklaraštyje. Dalyvauti tame, kas kažkam pakeitė savo gyvenimą į gerąją pusę, yra jausmas, panašus į magiją“.

Ar bent kartą gyvenime numetėte daug svorio ar bandėte tą padaryti? Pasidalinkite komentaruose.