Didelis prakaitavimas: kodėl jis atsiranda ir kaip išspręsti šią problemą?

Kas yra hiperhidrozė ir iš kur ji atsiranda?

Jei labai prakaituojate ne tik nuo bėgimo, karščio ar didelio jaudulio, tikriausiai turite hiperhidrozę – per didelį prakaitavimą. Kūnui tai nėra labai pavojinga, tačiau kenkia psichologinei savijautai.

Žmonės prakaituoja visą laiką – vidutiniškai žmogus per dieną netenka pusės litro skysčio. Net jei nieko nedarote, prakaito liaukos vis tiek išleidžia drėgmę, nors ir mažesniu kiekiu. Mūsų kūnas tai reguliuoja nervais ir hormonais. Kai lauke karšta, nerimaujate ar sportuojate, jūsų smegenys siunčia signalą „prakaituoti“, kad išvengtų perkaitimo. Prakaito liaukos pradeda gaminti daugiau prakaito ir plačiau atveria kanalus. Kai esate ramus, prakaituojate mažiau. Jei sergate hiperhidroze, ši sistema veikia netinkamai.

Gali būti, kad prakaito liaukos yra pernelyg jautrios adrenalinui, ir net mažiausias nerimas priverčia jus labai prakaituoti. Arba liaukų kanalai yra nuolat atviri ir neužsidaro. Kartais per didelis prakaitavimas rodo rimtas sveikatos problemas, o kartais tai yra įgimtas kūno bruožas.

Kuo pasireiškia padidėjęs prakaitavimas?

Kai kurie žmonės nežino aiškios priežasties, kodėl jie taip prakaituoja. Tai yra pirminė hiperhidrozė ir pasireiškia 30-50% atvejų. Paprastai ji yra paveldima ir, išskyrus psichologinį diskomfortą, beveik neturi jokios įtakos sveikatai.

Štai jos ženklai:

• Prakaituoja atskiros kūno dalys: galva, pažastys, rankos, kojos, rečiau – krūtinės ar kirkšnies sritys.
• Prakaitavimo priepuoliai pasireiškia bent kartą per savaitę ir beveik niekada nepasitaiko naktį.
• Problema iškyla vaikystėje ar paauglystėje.

Kreipkitės į dermatologą, jei:

• Jūs pats nesprendžiate problemos.
• Tai trukdo jūsų kasdienei veiklai ir verčia jus visą laiką jaustis nepatogiai.
• Prakaituotose vietose atsiranda bėrimas ar karpos.

Kada per didelis prakaitavimas yra labai blogai?

Kartais liga sukelia pernelyg didelį prakaitavimą. Pagalvokite apie prakaitavimą karščiuojant. Tai yra antrinė hiperhidrozė ir ji rodo šiuos negalavimus:

• diabetą
• širdies ir plaučių ligas
• nerimo sutrikimus
• infekcijas (AIDS, tuberkuliozė ir kitas)
• hipertirozę
• leukemiją ir kitų rūšių vėžius
• nutukimą
• stuburo pažeidimus.

Kai kurie vaistai sukelia antrinę hiperhidrozę: beta adrenoblokatoriai (nuo padidėjusio kraujospūdžio), pilokarpinas (nuo glaukomos) ar antidepresantai, taip pat rūkymas ir aštrus maistas. Vyresnėms nei 45 metų moterims padidėjusio prakaitavimo priežastis gali būti menopauzė. Su antrine hiperhidroze beveik visas kūno paviršius prakaituoja. Retais atvejais – atskiros zonos.

Naktį žmonės dažnai pabunda šlapi nuo prakaito. Jei jaučiate panašius simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Ar galima to atsikratyti?

Taip, bet su tam tikromis sąlygomis. Esant pirminei hiperhidrozei, viskas priklauso nuo gydytojo pasiūlyto terapijos plano. Su antrine – nuo pagrindinės ligos gydymo sėkmės.

Kaip atsikratyti per didelio prakaitavimo?

Jei yra lengva pirminės hiperhidrozės forma, šie paprasti patarimai jums padės:

• Stenkitės nenaudoti muilo, kuris pašalina riebalus nuo odos.
• Naudokite antiperspirantus, o ne dezodorantus. Pirmieji užkemša prakaito liaukas, o pastarieji tik užmaskuoja kvapą.
• Dėvėkite laisvus drabužius, pagamintus iš natūralių pluoštų, tokių kaip medvilnė, linas, vilna ar šilkas ir venkite sintetikos. Juodi arba balti drabužiai geriausiai tinka maskuoti prakaitavimo požymius.
• Naudokite pažastų pagalvėles.
• Jei kojos prakaituoja, avėkite odinius batus ir keiskite juos kiekvieną dieną.
• Dėvėkite natūralaus pluošto kojines ir reguliariai jas keiskite.
• Venkite aštraus maisto, kofeino, alkoholio ir nikotino – tai padidina prakaitavimą.

Jei šie patarimai nepadeda, kreipkitės į dermatologą, jis parinks radikalesnį metodą:

• Jontoforezė: sritys, kuriose padidėjęs prakaitavimas, panardinamos į specialų tirpalą, per kurį praeina saugi žemo dažnio srovė. Tai ypač veiksminga gydant rankų, kojų ir pažastų hiperhidrozę. Padeda 70-80% atvejų.
• Botokso injekcijos. Botulino toksinas blokuoja nervus, kurie stimuliuoja prakaito liaukas. Rezultatas pasijaučia po kelių procedūrų, tačiau liga atsinaujina po 3–6 mėnesių.
• Anticholinerginiai vaistai. Jie, kaip ir botoksas, blokuoja nervinių impulsų perdavimą. Problema ta, kad šie vaistai veikia ir kitas ląsteles, be prakaitavimo mažinimo, jie sukelia burnos džiūvimą, vidurių užkietėjimą ir sunkumą šlapinantis.
• Chirurginės operacijos. Jos atliekamos, jei nepadėjo visi kiti metodai. Yra keletas tokių operacijų rūšių: pačių liaukų, jų latakų pašalinimas arba nervų pjovimas. Šis metodas taip pat nesuteikia 100% garantijos.