Odos vėžys yra viena pavojingiausių ligos rūšių. Jis beveik neturi „gerų“ formų, dažnai būna jau vėlyvoje stadijoje, o gydymas būna labai sunkus. Todėl taip svarbu žinoti pirmuosius ligos požymius ir apraiškas bei reguliariai pasidaryti tyrimus. Privalote rūpintis savo oda ir žinoti tam tikrus dalykus apie odos vėžį.
Odos vėžys tampa vis jaunesnis
Per pastaruosius 50 metų melanomos paplitimas tarp jaunesnių nei 40 metų moterų padidėjo 8 kartus. Be to, tyrėjai pastebi, kad padidėja šios ligos paplitimas tarp vaikų iki 18 metų: vien JAV šis skaičius kasmet padidėja maždaug 2%. Tai reiškia, kad mes visi geriau žinome pirmuosius ligos požymius ir stebime savo odos ir kūno pokyčius – kad galėtume kuo greičiau imtis veiksmų.
Odos vėžys yra ne tik ant odos
Kasmet pasaulyje diagnozuojama keli tūkstančiai naujų vadinamosios akių ar akių melanomos atvejų – ligos, kai piktybinės ląstelės susidaro strazdanų pavidalu voko vidinėje pusėje. Akys retai įtraukiamos įprastą patikrinimą, todėl šioje srityje neoplazmos praleidžiamos dažniau.
Odos vėžys gali išsivystyti tose kūno vietose, kurios retai būna veikiamos saulės
Gydytojai perspėja: melanoma gali susiformuoti tokiose kūno vietose, kurios beveik niekada nepatiria ultravioletinių spindulių įtakos: sėdmenys, makšties vidus ir kitos vietos. Todėl taip svarbu kasmet atlikti išsamų dermatologo patikrinimą, atkreipiant dėmesį ir į „saugias“ vietas.
Ne vien apgamai rodo odos vėžį
Pirmasis ir pagrindinis odos vėžio simptomas yra apgamai, pakeitę spalvą, dydį ar formą. Tačiau svarbu atsiminti, kad tai nėra vienintelis ligos požymis. Taigi, pradžioje melanomos požymis gali būti spuogas, kuris ilgai neišnyksta, skauda, niežti ar kraujuoja, yra keistos formos. Štai kodėl svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei ant odos pastebite įtartiną neoplazmą – net jei jis visai neatrodo kaip apgamas.
Ultravioletinė spinduliuotė nėra vienintelė odos vėžio priežastis
Taip, pagrindinė ligos išsivystymo priežastis vis dar yra ultravioletinių spindulių poveikis ir įprotis degintis, ypač soliariume, kuris žymiai padidina vėžio riziką, tačiau tai nėra vienintelė priežastis. Kiti veiksniai, didinantys ligos atsiradimo tikimybę, yra genetika, imuninę sistemą slopinančių vaistų vartojimas ir kai kurie kiti. Todėl, net jei praleidžiate daug laiko saulėje ir niekada nebuvote soliariume, turėtumėte reguliariai atlikti odos savitikrą ir, esant mažiausiam įtarimui, pasikonsultuoti su gydytoju.
Visi mes naudojame per mažai apsaugos nuo saulės
Remiantis Amerikos dermatologijos akademijos duomenimis, vidutiniškai visi mes naudojame ne daugiau kaip 25–50% rekomenduojamo saulės kremų kiekio. Geriausiu atveju kremą naudojame ryte, prieš išeidami iš namų – ir pamirštame, kad kremo reikia užsitepti kas dvi valandas. Nepamirškite pasiimti savo kremo su pakankamai aukštu apsaugos laipsniu (mažiausiai 30, o geriausia – 50) ir vartokite jį nuolat – tai padės sumažinti ligos išsivystymo riziką.
