Mokslininkai mano, kad 25 procentus žmogaus gyvenimo trukmės lemia genetika, o likusiuosius 75 procentus – išoriniai veiksniai ir gyvenimo būdas.
Mokslininkai nustatė, jog 10 tam tikrų ženklų gali patvirtinti, kad jūs nugyvensite tikrai ilgą gyvenimą.
Lytis
Gyvenimo trukmę daugiausia lemia lytis: beveik visų žinduolių rūšių patelės išgyvena ilgiau nei patinai.
Kalifornijos universiteto mokslininkai, kurį laiką auginę graužikus išsiaiškino, kad tarp ilgaamžių pelių daugiausia buvo būtent patelių. Mokslininkai padarė išvadą, kad moterų kiaušidėse yra hormonų ir kitų molekulių, kurios prailgina gyvenimą ir lėtina senėjimo procesą.
Patinai yra labiau pažeidžiami. To priežastis – testosteronas, kuris turi neigiamą poveikį imuninei sistemai. Tuo tarpu estrogenas (moteriškas lytinis hormonas) turi priešuždegiminį poveikį.
Išvaizda
Kuo jauniau žmogus atrodo, tuo didesnė tikimybė, kad jo gyvenimo trukmė bus ilga.
Septynerius metus mokslininkai stebėjo daugiau nei 1800 dvynių porų ir nustatė, kad jauniau atrodantis dvynys dažniausiai miršta vėliau nei anksčiau gimęs brolis ar sesuo.
Tyrėjų teigimu, jauniau atrodančių žmonių telomerai yra ilgesni, o tai turi ženklią įtaką ilgaamžiškumui.
Vegetarizmas
Harvardo universiteto mokslininkų teigimu, didžioji dalis šimto ir daugiau metų sulaukusių žmonės buvo vegetarai.
Tyrimai patvirtino faktą: kai į žmogaus organizmą patenka didelis baltymų kiekis (ypač tokių baltymų, kurių yra mėsoje ir pieno produktuose), ląstelės ima sparčiai senti. Kartu su baltymais gaunama aukštos kokybės „statybinė medžiaga“, kuri yra svarbi aktyviam augimui ir dauginimuisi.
Vis dėlto, suaugusiam organizmui tokios stimuliacijos nereikia. Užsitęsęs ląstelių augimas pagreitina senėjimo procesą. Jei sumažinsite aminorūgščių kiekį, ląstelės nustos aktyviai augti ir visas pastangas galės sutelkti į organizmo apsaugą.
Hemoglobino kiekis kraujyje
Didelė geležies koncentracija kraujyje pagreitina senėjimo procesus organizme, o normalus hemoglobino kiekis gali užtikrinti gyvenimo ilgaamžiškumą.
Geležis lemia žmogaus organizmo gebėjimą kovoti su infekcija. Pavyzdžiui, diagnozavus Parkinsono ligą ar kepenų patologijas, hemoglobino kiekis organizme tampa ženkliai mažesnis. Būtent todėl britų mokslininkai teigia, kad šio mikroelemento metabolizmas yra glaudžiai susijęs su ilgaamžiškumu.
Šį faktą patvirtina alternatyvūs moksliniai darbai, kurių autoriai įrodė, kad nesaikingas raudonos mėsos (geležies šaltinio) vartojimas didina su amžiumi atsirandančias patologijas. Nesaikingas raudonos mėsos vartojimas didina širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką. Mokslininkai teigia, kad geležies papildų vartojimas dažniausiai nėra su tuo susijęs, nes papildai yra skiriami esant geležies trūkumui.
Sveikas žarnynas
Italų mokslininkai ištyrė 100 metų jubiliejaus sulaukusius žmones ir padarė išvadą, kad šimtamečių žmonių žarnyno mikroflora yra sveika.
Ilgai gyvenantys žmonės dažniausiai nesiskundžia žarnyno veiklos sutrikimais, nes jų organizme yra daug naudingų bakterijų, atsakingų už vitaminų gamybą, reikalingos energijos išskyrimą, kovą su infekcijomis, ir t.t.
Reguliariai valgydami maistą su probiotikais, galite pagerinti žarnyno veiklą. Viduržemio jūros dieta yra dar vienas puikus būdas pagerinti žarnyno mikroflorą. Būtent tokia dieta užtikrina daugumos italų ilgaamžiškumą. Šimtamečių racione vyrauja jūros gėrybės ir žuvis, šviežios daržovės ir vaisiai – visa tai yra vertingi jaunystės ir gyvybingumo šaltiniai.
Kūno svoris
Žmonių, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra didesnis nei 35, mirties rizika padidėja 29%, lyginant su tais, kurie neturi antsvorio. Tai yra Amerikos mokslininkų atlikto tyrimo rezultatas.
Antsvoris didina tikimybę susirgti lėtinėmis ligomis, ypač diabetu ir širdies bei kraujagyslių patologijomis. Gerontologas Y. Konevas patvirtino šį faktą. Savo klinikinėje praktikoje jis taip pat pastebėjo glaudų ryšį tarp antsvorio ir didelės mirtingumo rizikos.
Be to, riebalų kaupimasis aplink juosmenį šią riziką beveik padvigubina – net ir tada, jei KMI yra normalus. Riebalų kaupimasis pilvo srityje dažniausiai atsiranda dėl sėslaus gyvenimo būdo, nesubalansuotos mitybos ir, žinoma, genetikos.
Optimizmas
Amerikiečių gydytojai nustatė, kad žmogaus pasaulėžiūra taip pat turi ženklią įtaką žmogaus gyvenimo trukmei. Jie ištyrė tūkstančių vyrų ir moterų gyvenimo istorijas, ir nustatė, kad optimistiškai nusiteikę žmonės gyvena maždaug 11-15 metų ilgiau nei tie, kurie viską vertina ganėtinai neigiamai.
Tai nesunku paaiškinti, nes linksmi, optimistiški žmonės retai skundžiasi širdies, plaučių, skrandžio ligomis, ir t.t. Optimistiškai nusiteikę žmonės yra linkę laikytis sveikos gyvensenos – stebėti mitybą, palaikyti fizinį aktyvumą bei pakankamai laiko skirti kokybiškam miegui.
Kitas optimistų bruožas, kuris taip pat gali užtikrinti ilgą gyvenimą, – tai pasitikėjimas savimi. Tokie žmonės nelinkę panikuoti ar pulti į neviltį, jie lengvai randa išeitį net ir iš labai sunkių gyvenimo situacijų. Be to, jie daug greičiau atsigauna po streso.
Veikla, skirta fizinei ir psichinei sveikatai
Šimtamečiai žmonės visą savo gyvenimą stengiasi palaikyti pakankamą fizinį aktyvumą. Ir jie, ir mokslininkai puikiai žino, kad fizinis aktyvumas geriau nei bet kokios kitos priemonės padeda kovoti su organizmo senėjimo procesais.
Kol žmogus sportuoja ar tiesiog vaikšto parke, jis pasisavina daug deguonies. Nors gana dažnai manoma, kad sportas kelia didelį stresą organizmui, tačiau vertėtų nepamiršti, kad kalba eina tik apie trumpalaikį stresą. Organizmo ląstelės ilgainiui stiprėja, o tai padidina jų atsparumą neigiamam poveikiui.
Fizinis aktyvumas stiprina organizmą ir neleidžia jam senti, tačiau tai galioja tik reguliariai sportuojantiems žmonėms. Per dieną verta skirti bent 40 minučių treniruotei sporto salėje ar pasivaikščiojimui. Žinoma, taip pat nereikėtų persistengti, nes priešingu atveju gali būti iššaukiamas atvirkštinis procesas.
Intelektas
Mokslininkai padarė išvadą, kad intelektualūs žmonės gyvena gerokai ilgiau nei menką išsilavinimą turintys. Pasirodo, kad smegenys, negaunančios reguliaraus krūvio, sensta kur kas greičiau.
Intelektas taip pat turi įtakos žmogaus sveikatos būklei. Įdomus faktas: akinius nešiojantys vyrai rečiau serga ir tampa patrauklesniais moterims, o tai reiškia, kad jie yra potencialūs giminės pratęsėjai.
Protingi žmonės, gyvenantys ilgą ir vaisingą gyvenimą, yra pagrindinis šalies ekonomikos augimo ir tautos gerovės veiksnys.
Santykiai su kitais žmonėmis
Anglijos mokslininkai įsitikinę, kad vienatvė yra liga, kuri „pavagia“ iš žmogaus gyvenimo metus. Norintiems ilgo ir prasmingo gyvenimo jie pataria labiau įsitraukti į socialinį gyvenimą. Tai nereiškia, kad aplink jus visada turi būti minia žmonių. Sveikatą sustiprins vos keli tvirti ryšiai – santykiai su vyru, žmona, vaikais, kitais giminaičiais ar draugais.
Tyrimai rodo, kad vienatvei pirmenybę teikiantys žmonės dažniau kenčia nuo sveikatos problemų. Taip yra dėl ganėtinai paprastų priežasčių: vieniši žmonės retai būna fiziškai aktyvūs, be to, slegianti vienatvė gana dažnai tampa ir įvairių ligų priežastimi.
Tapti socialiai aktyviu žmogumi nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Visų pirma, pirmenybę turėtumėte teikti gyvam bendravimui su kitais žmonėmis, bet ne socialiniams tinklams. Kasdienis bendravimas su artimaisiais aptariant dienos aktualijas taip pat yra efektyvus bendravimas. Taip pat vertėtų organizuoti šeimos savaitgalius gamtoje ar susitikimą su draugais prie kavos puodelio.