Dabar, kai psichologijos srityje esame gana apsišvietę, kai kurie įprasti elgesio modeliai staiga tapo visiškai nepriimtini.
Pavyzdžiui, labai griežtas vaikų auklėjimas, kuriame nėra vietos gailesčiui ar atleidimui. Apie tai, ar gailestis yra naudinga ir vertinga savybė – skaitykite šiame straipsnyje.
Gaila yra žodis, kurio daugelis nemėgsta. Taip yra todėl, kad tai yra silpnumo sinonimas ir žmonėms sunku pripažinti save kaip silpną. Tačiau jei gailestį laikysime savo ar svetimo pažeidžiamumo apraiška, paaiškėja, kad gailestis yra ir meilės bei priėmimo forma. Taigi, gailestis yra vienas iš būdų parodyti sau ir artimiesiems, kad juos matome ir girdime, dalijamės jų liūdesiu, esame pasirengę padėti ir pasirūpinti jais.
Kita vertus, jei per daug ko nors ar savęs gailime, prisidedame prie vadinamojo nuvertinimo – tai yra, žmogus tiesiog įsitikina savo nevertumu, silpnumu ir nesugebėjimu ką nors pakeisti, ir lieka sugniuždytas.
Yra neabejotinų gailesčio pliusų ir minusų. Kiekvienu atveju ši emocija gali būti ir naudinga, ir žalinga. Tačiau labai svarbu atsiminti, kad kiekvienas iš mūsų klysta, mokosi iš klaidų ir stengiasi gyventi kaip galima geriau. Todėl verta atleisti ir gailėtis tų, kurie nuoširdžiai nori pasitaisyti!