Ar nemanote, kad reta moteris tikrai sugeba iš vyro priimti meilę ir jos apraiškas? Nepamokslauti, neapsimetinėti kažkuo, neatsiprašinėti ir neatsisakinėti šimtus kartų, o tiesiog priimti ir adekvačiai padėkoti žmogui, atsakant jam tuo pačiu?
Prisimenate, kaip Volandas sakė, kad niekada nieko nereikia prašyti? „Jie patys viską pasiūlys ir patys viską duos“. Ir dažnai mums tikrai duota. Bet mes atkakliai atsisakome, o tada gauname tai, ką gauname.
Štai pažiūrėkite…
Vyras grįžta iš darbo ir atneša gėlių. Taip netikėtai. Jis tiesiog nori įtikti savo mylimai žmonai. O ji mostelėjo ranka ir pasakė: „Na, kam išleidai pinigus, geriau sūrio būtum nupirkęs“.
Klausimas. Ar šis vyras ir toliau turės noro daryti tokias staigmenas savo mylimai moteriai? Vyrams apskritai viskas gerai su supratimu: jei jiems vieną kartą buvo pasakyta „nereikia“, tai toliau galima ir nemėginti. Kai kurie žino, kad palaužti moterų užsispyrimą jiems patiems kainuoja brangiau.
Vėliau.
Vyras nusprendė išplauti lėkštę. O žmona jam sako: „Eik, eik, aš pati, po to man vis tiek reiks perplauti“. Ne, draugai, tai ne sugalvotos frazės. Tai atšiauri tikrovė, kuri rodo, kad mes patys susikuriame sau problemas, nors galime būti gana laimingi.
Šiek tiek vėliau.
Moteris nusiminusi, verkia. Vyras nori ją apkabinti, bet ji pratrūksta ir rėkia, kad jis jos nesupranta ir jai nereikia jo gailesčio. Vyras pasitraukia į šalį ir tiesiog nežino, ką daryti toliau. Užsidega lemputė: „Manęs čia nereikia“. Kitą kartą jis jau neprieis apkabinti.
Dar vėliau.
Vyras nori žaisti su vaiku. Arba palaikyti kūdikį ant rankų. O žmona sukasi aplinkui ir dejuoja: „Tu ne taip laikai galvą, per stipriai trauki už rankos, ir apskritai jis verkia ir nori pas mamą. Duok jį man.“ Pažįstama?
Ir tada prasideda skundai, kad visi vyrai yra tinginiai, abejingi cinikai ir tiesiog infantilūs sutvėrimai. Ir jie nieko neveikia namuose, ir nesirūpina vaiku, ir net nerengia malonių staigmenų.
Akivaizdu, kad taip yra ne visose situacijose. Kiekvienas atvejis individualus, tačiau bendra man žinomų istorijų tendencija gali būti panaši: kuo dažniau moteris atmeta vyro pagalbą, globą ar jį aktyviai kritikuoja, tuo labiau vyras atsitraukia sakydamas: „Na, jei tau to nereikia, tada verčiau gulėsiu ant sofos“. Ir atsigula ant tos pačios mitinės sofos, apie kurią jau yra sukurtos legendos ir jos mamų perduodamos savo dukroms.
Tačiau neveiklumas prieštarauja vyriškam charakteriui. Vyrai dažniausiai yra aktyvūs ir veiklūs. Ir jie mielai padės savo mylimai moteriai, nes jiems svarbu jaustis reikšmingiems ir reikalingiems.
Taip pat bet kuris normalus tėvas didžiuosis tuo, kad pats paguldė vaiką, prausė ir net pamaitino. Nes tai ir jo kūdikis. Bet jei moteris sukasi aplinkui ir sako, kad jis viską daro ne taip, tada vyrui lengviau viską mesti: daugeliu atvejų jis nesiginčys su moterimi, vardan ramybės.
Taigi geriau išbraukti iš savo kalbos tokias formuluotes kaip „aš pati padarysiu geriau“, „nereikėjo“, „neturėjai to daryti“, „tu viską darai ne taip“.
Yra vyrų, kurie tikrai nebeneš gėlių, jei kartą jiems pasakys „nereikia“. Vyras nori įtikti, bet sulaukia priekaištų. Ar tai gali patikti?
Būna ir atkaklesnių, tačiau po trečio ar penkto tokio atsisakymo jie nustos ką nors daryti. Taigi, priimkite bet kokią pagalbą, bet kokį džiaugsmą iš vyrų: jiems tai svarbu. Ir būtinai pasakykite ką nors malonaus, parodykite rūpestį ir dėmesį! Šeima be to neapsieina: tegul meilė teka iš vienos širdies į kitą, apšviesdama jūsų sąjungą, o ne ją sunaikindama.
Ir visa tai priimkite pagarbiai. Ramiai. Išmintingai. Su orumu. Su padėka. Be grimasų, patoso, dejavimo ir noro, kad jus įkalbinėtų. Vyrai mėgsta nuoširdumą. O jei nerandate žodžių, tiesiog apkabinkite jį. Šito užteks.