Emocinis intymumas, meilė, švelnūs jausmai – visa tai turėtų būti poros santykių pagrindas. Labai gerai, jei moteris myli vyrą, jei neįsivaizduoja savo egzistavimo be jo.
Dar geriau, jei vyras atsakys tuo pačiu, jei aiškiai parodys, kad ji labai brangi. Tačiau kartais prisirišimas prie partnerio peržengia visas ribas, tampa nesveikas. Yra keletas požymių, kad būtent taip ir vyksta.
Emocinė priklausomybė
Išsaugoti gerus santykius įmanoma, jei partneriai yra dėmesingi vienas kito poreikiams, jei pavyksta kažkuo pasidžiaugti kartu, mėgautis kartu leidžiamu laiku.
Bet jei vienas partneris ištirpsta kitame, jei pamiršta apie savo troškimus, bando visiškai atsiduoti savo išrinktajam, tai jau yra nukrypimas nuo normos. Šiuo atveju tikslinga kalbėti apie priklausomybę nuo išrinktojo.
Yra ir priešinga situacija: žmogus gali būti užsifiksavęs savyje, gali nekreipti dėmesio į tai, ko nori jo mylimoji. Tokie santykiai taip pat nebus sveiki.
Susirūpinimas partnerio jausmais
Nemanykite, kad nesibaigiantys bandymai įtikti mylimam žmogui yra patys blogiausi. Dar blogiau, jei individas nuolat klausia partnerio, ką jis jaučia, kas jam kelia nerimą.
Normalu, jei jis tiesiog suteikia galimybę mylimajai ar mylimajam pasidalyti savo patirtimi. Bet jei dėl tokių pokalbių jis aukoja savo reikalus, interesus, tai rodo, kad jis per daug prisirišęs prie to, su kuriuo gyvena.
Gelbėjantis elgesys
Nors vyras ir moteris yra pora, jie automatiškai nesusilieja į vieną. Kiekvienas partneris turi tam tikrų užduočių, verslo, šeimos problemų. Jie gali padėti vienas kitam susidoroti su sunkumais, tačiau tuo pat metu kiekvienas turi dėti pastangas savarankiškai.
Jei vienas iš poros stengiasi padaryti viską dėl išrinktojo, jei jis bando prisiimti visą atsakomybę, tai yra nerimą keliantis signalas.
Nesveikas prisirišimas prie partnerio santykiams neduos naudos. Jis gali padaryti sąjungą toksiška, paversti bendrą vyro ir moters gyvenimą tikru išbandymu.