Kartais žmogus net neįtaria, kad jam kažkas pavydi. Artimi žmonės pavydi slapta, kartais praktiškai nekenčia ir keikia… Apsidairykite atidžiau, gal žmogus tiesiog džiaugiasi tuo, kad jums skauda…
Šis pavydo ženklas yra labai pastebimas ir paprastas, tačiau būtent jis mus visiškai supainioja. Mes laikome žmogų artimu draugu, arba jis yra mūsų giminaitis ir net negalime pagalvoti, kad jis mums pavydi. Na, žinoma, jis mūsų pasigaili, kai mums kas nors nutinka. Gaili nuoširdžiai, išklauso, užjaučia. Ir tai taip keista! Žmogus visada su jumis elgėsi šaltai, dažnai kritikuodavo, galėdavo įžeisti gana šiurkščiais žodžiais, kartais išjuokdavo, niekada negyrė už jūsų sėkmę, nepalaikė jokiuose įsipareigojimuose… Ir tada jums atsitinka kažkas blogo, ir jam jūsų gaila, jis tarsi keičia savo požiūrį į jus.
Kartą bendravau su moterimi, draugaudavome šeimomis, kartu buvo leidžiamos visos šventės, savaitgaliai, renginiai. Ir tada jie tarsi pasitraukė. Draugė pradėjo reguliariai iš manęs tyčiotis, visus mano planus vadino nesąmonėmis, kritikavo mano veiksmus. Ir tada mano gyvenime atsitiko bėda, draugė vėl grįžo: ji atėjo, apsikabino, gailėjosi. Ir tada pagalvojau: tai tikra draugystė. Seniai nieko bendro tarp mūsų nebuvo, bet ji nepaliko bėdoje, atbėgo, užjautė, apkabino. Tik vėliau supratau, kad ji tiesiog norėjo pamatyti, kaip man skaudu, išoriškai ji buvo draugiška ir užjaučianti, bet vidumi ji džiaugėsi dėl mano nelaimės.
Ji man pavydėjo daug metų ir dėl to kentėjo. Pasirodo, kad už pavydą žmonėms atsakingos tos pačios smegenų dalys, kaip ir už fizinį skausmą. Ir dėl to, kai žmogus yra įskaudintas, jis ima neapkęsti jūsų visa širdimi. Mano draugei buvo nepaprastai skaudu matyti, kai su manimi viskas gerai. Ir kokį palengvėjimą ji pajuto, kai man atsitiko kažkas blogo. Kaip lengva ir gera jai pasidarė. Ar galite įsivaizduoti? Aš jaučiausi blogai, bet ji jautėsi gerai! Ji tiesiog mėgavosi tuo, kas nutiko, klausinėjo smulkmenų, tarsi valgydama mane, mėgaudamasi kiekviena smulkmena, dūsaudama, apsimesdama užjaučianti.
Tai pavydo ženklas. Įdėmiai įsižiūrėjus, pavydinčiojo veide matyti šypsena, pasislėpusi, vos pastebima, bjauri… Pavydus žmogus taip džiaugiasi svetimu skausmu, kad tiesiog nepajėgia nuslėpti džiaugsmo. Vėl ir vėl ragina papasakoti apie savo bėdas: apiplėšė, prarado darbą, išsiskyrė su mylimu žmogumi, kažkas mirė…Kuo blogiau, tuo geriau.
Patyręs bėdą ar sielvartą, žmogus praranda budrumą ir ramiai priima pavydaus žmogaus paguodos ir užuojautos žodžius, net jei jo pasąmonėje ir kirba mintis, kad tai keista. Tai dvigubai įžeidžia, nes norime tikėti, kad žmogus su mumis yra nuoširdus, bet ne, jis tiesiog mėgaujasi tuo, kas mus skaudina!