Prieš keletą metų buvome tiesiog eilinė šeima. Mano vyras kasdien eidavo į darbą, vakarais padėdavo maudyti dukrytę. Kartais savaitgalį kur nors išeidavome su visa šeima. Gimus antrajai dukrai man tapo sunkiau rūpintis vaikais. Ėmiau priekaištauti vyrui, kad jis turi galimybę tobulėti karjeros srityje, o aš tiesiog sėdžiu namuose tarp keturių sienų.

Mano vyras man padėdavo laisvomis dienomis, bet mano nuovargis ir nepasitenkinimas vis labiau augo. Mano vyras dažnai užsiimdavo automobilio remontu, vienas išvažiuodavo į užmiestį, kartais pamiršdavo padaryti ko prašau.

Dažnai supykdavau, tapau irzli. Vyresnioji dukra pradėjo lankyti darželį, tačiau ji dažnai sirgo, todėl beveik nepailsėdavau. Mano vyras dirbo nuo ryto iki vakaro, o aš visą dieną rūpinausi vaikais.

Maniau, kad santuoka man davė tik krūvą rūpesčių. Jaučiausi pavargusi ir vieniša. Nusprendžiau pasikalbėti su vyru, tačiau dėl nesibaigiančių rūpesčių pokalbį teko atidėlioti.

Galiausiai nusprendėme parašyti vienas kitam laiškus, kuriuose turėjome išdėstyti viską, kas mūsų netenkina. Vakare vaikai užmigo, todėl aš prisėdau rašyti. Prirašiau tris pilnus puslapius!

Rašiau apie tai, kaip pavargau rūpintis vaikais, priekaištavau, kad jo niekada nebūna namie, netgi iškėliau klausimą, kam apskritai reikėjo tuoktis. Skaitydamas laišką mano vyras buvo susimąstęs. Galiausiai nusišypsojo ir tarė: „Na, vaikai užaugs, ir viskas pasikeis“. Ir tuomet perdavė man savo laišką.

Susiraukusi paėmiau jo parašytą laišką. Jau įsivaizdavau, kad šiame laiške bus prirašyta daugybė priekaištų, ir kad galiausiai tai baigsis skyrybomis. Išlanksčiau vieną didelį lapą, kuriame buvo parašyti tik šeši žodžiai: „Myliu tave tokią, kokia tu esi!“

Aš to tikrai nesitikėjau… Tikėjausi visko, bet tik ne šito. Nežinojau, ką pasakyti. Tą vakarą praleidome kartu, ir aš daugiau nieko neprašiau paaiškinti.

Supratau, kad mano pasaulyje tebėra trys žmonės, kurie mane myli tokią, kokia esu. Tai – mano vyras ir dukros. Šį vyro parašytą laišką išsaugojau ir jį prisiminsiu visą savo gyvenimą.

O vaikai tikrai užaugo… Dabar mūsų gyvenimas labai pasikeitė. Galime kartu keliauti, aplankyti parkus, muziejus, kartu linksmintis ir leistis į žygius.

Kartais prisimenu tą vakarą ir labai džiaugiuosi, kad mano vyras sugebėjo laiške parašyti būtent tuos šešis žodžius! Priešingu atveju būtume tiesiog išsiskyrę ir nebegalėtume džiaugtis tyros laimės akimirkomis, kurių mūsų gyvenime yra tikrai nemažai.