Deja, šiandien mūsų visuomenė propaguoja jaunystės kultą, damos stengiasi kuo ilgiau išlikti jaunos, išsilaikyti tinkamos formos figūrą ir prižiūrėti savo išvaizdą. Tačiau ne visi gali tai padaryti. Kai ateina supratimas, kad jaunystė jau praėjo, kaupiasi liūdesys. Nesijaudinkite: po 50 metų gyvenimas tik prasideda! Net jei neturite sutuoktinio, o vaikai jau gyvena atskirai, galite mėgautis gyvenimu. Kaip?
Mes papasakosime! Galite jaustis gana gerai ir vieniša. Labai svarbu išmokti vertinti sau skirtą laiką. Pavyzdžiui, viena moteris pasidalijo savo patirtimi.
Santuokoje ji gyveno 36 metus, po to mirė jos vyras ir ji liko našle. Žinoma, iš pradžių buvo liūdna, bet laikui bėgant ji pamilo vienatvę ir net neieškojo jokių naujų pažinčių. Dabar jai 71 metai. Jaunystėje ji iš tėvų buto iškart persikėlė į bendrą butą su vyru, todėl niekada nepabandė gyventi viena. Jai atrodė, kad toks dalykas jai nepatiks, tačiau viskas susiklostė atvirkščiai. Žinoma, būtų sunkiau, jei moteris nesavanoriautų, nevaikščiotų susitikti su draugais ir nepalaikytų ryšių su šeima.
Vienatvė dažnai slegia, nes žmogus yra vienišas. Dažnai melancholijos priežastis yra banalus nuobodulys. Net jei neturite vyro ir vaikų, neturėtumėte susirgti depresija. Žinomas psichologas Paulas Dolanas mano, kad netekėjusios, bevaikės moterys yra laimingiausios populiacijoje. Tikėtina, kad jos gyvens ilgiau nei ištekėję bendraamžės, turinčios vaikų.
Kaip džiaugtis vienatve?
Kai jums virš 50 metų ir esate vieniša, nenusiminkite. Reikia išmokti gyventi taip, kad jums kiti pavydėtų!
Supraskite: geriau mėgautis vienatve, nei gyventi su nežinia kuo. Kiekviena gyvenimo sekundė yra svarbi. Raskite grožį kiekvieną akimirką. Mylėkite kūrybiškumą ir raskite savo pašaukimą. Parašykite ateities planus ir pabandykite juos įgyvendinti. Išbandykite save savanoriaudami ten, kur jums atrodo patrauklu: gal gyvūnų teisių srityje, o gal humanitarinėje pagalboje.
Beje, labai svarbu netapti atsiskyrėliu, net jei jums patinka būti vienai. Bendravimas reikalingas kiekvienam žmogui, be jo darosi liūdna ir niūru. Tiesa, kartais žmonės tiesiog nesupranta, kodėl taip sunku sielai. Bent retkarčiais susitarkite susitikti su draugais, paskambinkite ir susitikite su giminaičiais, netgi galite palaikyti pokalbį su atsitiktiniu praeiviu.
Šypsokitės ir priverskite kitus šypsotis!