Įsivaizduokite: jūs stovite priešais žmogų, kuris tiesiog verda iš pykčio ir ant jūsų rėkia… Jūs taip pat norėtumėte atsakyti tuo pačiu, tačiau žinote, kad šaukdami tikrai nepagerinsite šios situacijos. Taigi, ką daryti? Pasidomėkime, ką apie tai mano specialistai, ir kas, anot jų, gali padėti sutramdyti pyktį.
Pykčio slopinimas yra tikrai bloga idėja. Tokiu atveju jūs tiesiog bandote save įtikinti, kad viskas yra gerai, ir tęsiate pradėtus darbus. Nors tai padeda nuslėpti pyktį, tačiau jis niekur nedingsta. Veikiau priešingai: slopinamas pyktis tik dar labiau sustiprėja.
Oliverio Bruckmano knygoje „Antidotas“ aprašomi keli išgyvenimai, patvirtinantys, kad savo emocijas slepiantys žmonės jas išgyvena daug stipriau nei tie, kurie nesivaržo šių emocijų išreikšti. Jei bandote sulaikyti ašaras, jos niekur nedingsta, o noras verkti tik dar labiau sustiprėja.
Kas nutinka mūsų galvoje, kai bandome nuslopinti pykčio protrūkį? Ten siaučia tikras uraganas!
Slopindami pyktį jūs nustojate patirti teigiamas emocijas, tačiau neigiamos emocijos jus tiesiog užlieja. Slopinamos emocijos veikia ne tik jus pačius, bet taip pat ir jūsų pašnekovą. Pakyla jo kraujospūdis, o agresija, nukreipta į jus, tampa dar didesnė. Jei būsite priversti bendrauti ir ateityje, tarp jūsų visada tvyros įtampa.
Emocijų slopinimas reikalauja tikrai nemažų pastangų, o jūsų jėgos anksčiau ar vėliau tikrai baigsis. Būtent todėl emocijas slepiantys žmonės dažnai atsiduria tokiose situacijose, kuomet gailisi, kad kažkada nebeatlaikė ir pratrūko.
Kažkas dabar pagalvos: „Aš taip ir žinojau! Pykčio tramdymas yra kenksmingas, todėl jį reikia išlieti“.
Tai taip pat nėra tiesa.
Žinoma, galima konstruktyviai išreikšti savo nepasitenkinimą, tačiau nereikėtų pykčio išlieti ant pašnekovo, – nuo kiekvieno ištarto žodžio jūsų pyktis augs kaip sniego gniūžtė.
Bet kas tada padės?
Galite pabandyti atsipalaiduoti, bet ar tai padės?
Padės.
Jūsų smegenų energijos ištekliai yra riboti, todėl nukreipus dėmesį į ką nors kita, smegenys nebegali susikoncentruoti į nuolatinį ir nenaudingą mąstymą apie nemalonias situacijas.
Marshmallow testas
Šio testo metu buvo testuojamas vaikų gebėjimas atsispirti pagundoms. Testo metu vaikui buvo duotas vienas zefyro gabalėlis. Jam buvo pažadėta, kad jei jis atsispirs ir jo nesuvalgys, jis gaus du gabalėlius. Netrukus vaikas buvo paliktas vienas kambaryje.
Kokie buvo testo rezultatai?
Vaikai, kurie sugebėjo susitvardyti ir nevalgė zefyrų, ateityje pasiekė geresnių karjeros rezultatų ir niekada nepateko į kalėjimą.
Nors testo rezultatai yra ganėtinai aiškūs, tačiau mažai kas kalba apie tai, kaip vaikams pavyko išsilaikyti ir nevalgyti zefyrų. Viskas labai paprastai – jie buvo išsiblaškę.
Walteris Mischelis, tyrimo autorius, komentuoja: „Vaikai rasdavo ką veikti: niūniuodavo melodijas, grodavo pirštais ar kambaryje rastais daiktais. Taip jie nuslopindavo vidinį konfliktą ir paprasčiau susidorojo su šia situacija“.
Ši technika gali būti pritaikoma ir kitoms emocijoms. Pyktis – taip pat ne išimtis.
Taip, taip, suprantame, – gana sunku atitraukti dėmesį, kai kažkas isteriškai rėkia jums tiesiai į veidą.
Vis dėlto, ši situacija taip pat išsprendžiama.
Dar kartą detaliai įsivaizduokite situaciją: kažkas stovi už kelių centimetrų nuo jūsų ir rėkia. Labai norisi atsakyti tuo pačiu… Ar vis dar norėtųsi, jei pasakytume, kad šis žmogus vakar neteko mamos? Arba kad jis išgyvena skyrybas ir iš jo vakar buvo atimtos teisės į vaikus? Tikėtina, kad tuomet jo pykčio nepriimtumėte taip asmeniškai, ir galbūt jį užjaustumėte.
Kas pasikeitė?
Nesvarbu!
Pasikeitė tik jūsų požiūris į situaciją. Kaip sakė Alberta Alice: „Tave žeidžia ne įvykiai, o tavo paties mintys“.
Kitą kartą, kai vėl atsidursite tokioje nemalonioje situacijoje, tiesiog pasakykite sau: „Aš neturiu su tuo nieko bendra. Jam tiesiog bloga diena“.
Kai tai padarysite, pasikeis ir su šia situacija susijusios emocijos.
Vienoje Davido Rocko knygų buvo aprašytas įdomus eksperimentas: žmonių emocijos buvo tiriamos naudojant tomografą. Tiriamiesiems buvo parodyta ta pati nuotrauka, kurioje buvo matomas prie bažnyčios verkiantis vyras.
Iš pradžių žmonės jautė užuojautą ir liūdesį, tačiau tuomet, kai jiems buvo pasakyta, kad tai – džiaugsmo ašaros, nes šis vyras dalyvauja vestuvėse, žmonių emocijos kardinaliai pasikeitė.
Tai buvo aiškinama tuo, kad mūsų emocijos priklauso nuo mūsų minčių apie pasaulį – vos tik pasikeičia mūsų mintys, pasikeičia ir emocijos.
Taigi, jei pasakysite sau: „jam tiesiog bloga diena“, jūsų realybės suvokimas pasikeis, o neigiamas emocijas pakeis teigiamos. Rezultatą pajusite iš karto.
Jamesas Grossas vienoje savo knygų rašė, kad žmonės, praktikuojantys šias pykčio pakeitimo technikas, turi daugiau draugų ir artimų kontaktų.
Be to, ši technika leidžia atsikratyti pykčio jo neslopinant, taigi, vėliau nereikia baimintis dėl galimo pykčio protrūkio.
Taigi, kokias išvadas galime daryti?
Jei norite atsikratyti pykčio:
Neslopinkite pykčio – galbūt kiti nemato jo apraiškų, tačiau jūs jį puikiai jaučiate.
Neliekite savo pykčio ant kitų – verčiau ramiai ir konstruktyviai išsakykite savo nepasitenkinimo priežastį.
Iš naujo įvertinkite situaciją. Tiesiog pasakykite sau: „Aš čia niekuo dėtas – jam tiesiog bloga diena“.
Žinoma, pasitaiko tokių situacijų, kai oponentas sąmoningai jus supykdo, o jums nelieka nieko kito, kaip tik bandyti nuslopinti viduje verdantį pyktį.
Vis dėlto, kartais situacijos įvertinimas gali padėti pakeisti emocijas ir pyktį pakeisti užuojauta, empatija ar supratimu.
Paskutinis žingsnis, kurį reikės žengti norint išlaikyti gerus santykius, – atleisti. To reikia jums patiems, bet ne jūsų pašnekovui.
Prisiminkite seną patarlę: lieti pyktį ant kito žmogaus yra tas pats, kas pačiam gerti nuodus ir galvoti, kad kitas žmogus numirs.