Žinote, po mūsų trisdešimtmečio romantiška ir seksualu vyruose tampa visai kiti dalykai. Kažkas kito nei būnant 18 metų. Tada viena rožė ir šampanas padėdavo sukurti šeimas. Dar ir būnant 20-ies „tu turi gražias akis“ ir „visą gyvenimą tavęs laukiau“ veikė nuostabiai.
Dabar jau nebestebina ir kurjeris su lelijomis. Ne, žinoma, puiku, bet… Didžiulė žiedų puokštė iš turgaus greičiau privers nusišypsoti. Anksčiau buvo lengviau. Štai ištars pakėlęs vieną antakį: „Pavargau būti tobulas visiems, noriu būti tobulas tik tau, mažute“, ir tu būdama 18 metų ištirpsti – jis nuostabus! „Aš noriu būti su juo visada…”. O dabar tu niurni ir burnoji, kad jis idiotas pagyrūnas.
Anksčiau aš būčiau apsiverkusi iš džiaugsmo, jei kas nors ateitų po mano langu ir atsistojęs ant mašinos stogo, ištiestų man gėlių puokštę, beveik kaip Richardas Gere’as Juliai Roberts. Bet kai jis iš tikrųjų atvyko (ne Gere’as, o beveik Benas Affleckas), ciniška ragana manyje žiūrėjo pro langą, žiovavo ir burbėjo apie sulamdytą stogą, draudimą ir apie tai, kad dabar šis girtas gyvulys nugrius, o ten mašina važiuos, ir galiausiai… „lipk nuo ten, idiote, ir eik valgyti blynų!”
Anksčiau man patikdavo, kai nepastebėdavo. Tiesiog sužadindavo azartą. O dabar nepastebi to, kuris tavęs nepastebi. Ir to, kuriam viskas sunku, ir to, kuris dingsta nepaskambinęs, ir to, kuris „negali savęs suprasti“. Kodėl turėčiau spręsti galvosūkius. Nelaimingus ir ieškančius savęs – prašau manęs netrukdyti. Dabar jūs taip gerai save pažįstate, kad jau iš pirmo pokalbių svetainėje parašyto sakinio suprantate, kad tai ne tas asmuo, kad jis jums netinkamas.
Anksčiau norėjau, kad manimi žavėtųsi, jog viską galiu pasidaryti pati, ne blogiau nei vyrai. O dabar reikia žmogaus, kuris pats – vyras, nuspręs, atveš, sutaisys spyną, atidarys stiklainį ir pabučiuos ranką. Anksčiau kvepalai ir meškiukai sukeldavo euforiją. Dabar… Ne, na, kvepalai vis tiek sukelia euforiją, ką čia slėpsi. Tačiau keptuvė ar virtuvės kombainas tikrai geriau nei pliušiniai meškiukai.
Anksčiau norėjau, kad nusivestų į madingą vietelę, o dabar labai patraukliai skamba pasiūlymas „einam skaniai pavalgyti“. Ir seksualu, kai jis gamina vakarienę, kad ir paprastą. Net makaronai kareiviškai tinka, nes aš juos mėgstu.
Anksčiau mėgau tai, kas madinga, o dabar madingi daiktai kelia nerimą. Ypač jei jis su džinsinėmis pėdkelnėmis ir skusta galva su palikta ilgų plaukų sruoga. Drąsus. Brr. Priimtiniau ir artimiau yra švarūs ir medvilniniai rūbai. Tai, kas minkšta, norisi apkabinti. Medvilnę lengviau lyginti.
Vietoj buvusių patrauklių niekšų, širdį virpina švelnūs tėčiai, vietoj originalų ir laukinių – tie, su kuriais smagu ir paprasta. Vietoj tobulai nusiskutusių – barzdoti ir su tatuiruotėmis. Vietoj kibirkščiuojančių – ironiški. Tie labai kibirkščiuojantys apskritai pradėjo varginti. Ir tie, kurie gyvena su mama, nebeatrodo mieli.
Anksčiau tie, kurie sako, kad „seksas nėra svarbiausia“, buvo laikomi mandagiais princais, o dabar jie kelia rimtų įtarimų…
Tai nepaaiškinama, tačiau anksčiau žavėjo pasakojimai, kaip jis prisigėrė, nuvarė motociklą, sudaužė mašiną atsitrenkęs į sunkvežimį, taip pat ir galvą, nes nebijo greičio ir galiausiai smūgių ir randų, vaikeli, tai rodo drąsą, o aplenkti ferrari yra garbės reikalas… Dabar jau sergu nuo tokių ožių, ir noriu negeriančių sportininkų, kurie laikosi kelių eismo taisyklių (be lytiškai plintančių ligų).
Anksčiau būdavo stebuklinga, jei jis tave pavėžėdavo. O dabar tiesiog stogą nuneša, jei jis į ranką įduoda raktelius nuo sportinio automobilio ir sako: „Ar nori save nuvežti namo?“ Ar net taip: „Ar nori, kad pavėžinčiau su elektromobiliu? Tai naujoviška ir ekologiška”. Na, tikras riteris!
Vedę vyrai, kai tau 30-35 metai, tampa gerais draugais, nes po visko, ką išgyvenai, jau žinai, kad jie kaip cukrus nakčiai. Gresia širdies liga. Jei vedusieji yra jauni, gražūs ir važinėja motociklu, tiesiog įsivaizduokite, kad jie yra jūsų vaizduotės vaisius. Šypsomės ir draugaujame.
Labai traukia kažkokia veikla. Įgūdis. Sėdi, geri kavą su kardiochirurgu ir klausai istorijų apie tai, kaip jis padarė atvirą širdies operaciją (ir jis visai nesipuikavo, pati paklausiau). Ir tu supranti, kad tai geriau už šampaną, ir šaunus automobilius, ir neįmanoma tokio nepastebėti…
Apskritai, šaunus automobilis (ne šiaip mašina, bet „pažiūrėk, kokia mano šauni mašina“), šaunus kostiumas (ne tik kostiumas, o gucci) ir puikavimasis, ir žvilgsnis „aš svarbesnis nei abramovičius“ – tokie iš karto kažkaip gąsdina, nes juk su treningais ir kedais šalia tokio nebūsi, paprastų kotletų jam nepaduosi. Tiek to su tokiais…
Seksualu, kai linksma ir paprasta, seksualu, kai žmogus protingas, seksualu, kai neįsižeidžia, o kai nuoširdus – tai tikrai labai seksualu. Net ištikimybė kaip afrodiziakas su metais pakilo į pirmąsias pozicijas, o jei žmogus yra šalia turėdamas tikslą kartu auginti anūkus (ne, o ką, jie juk ne už kalnų) – tada apskritai ugnis! Net visokios smulkmenos, tokios, kaip „vaikščiojimas po namus su kojinėmis ir apatiniais“ – jos kažkaip nustojo kristi į akis. Tegul jis vaikšto, jei tik ne su stringais (oi, dabar ko tik nebūna).
Vienas dalykas nepasikeitė – vis dar romantiška ir smagu apsikabinti parke ant suoliuko. Tiesa, reikia ateiti su savo pledu ir su brangaus portveino buteliu. O po to išsikviesti tinkamą taksi, nes vairuoti išgėrus mūsų amžiuje yra visiškai neseksualu.