Tiesą sakant, laimingos santuokos principus žino absoliučiai visi. Bent jau intuityviu lygiu. Juk niekam ne paslaptis, kad be pasitikėjimo, tarpusavio supratimo ir palaikymo neįmanoma sukurti darnių santuokinių santykių. Ir apskritai jokio artimo ryšio su žmogumi.
Nesvarbu, ar tai meilė, ar draugystė, bet kokiems santykiams reikia nustatyti ir išlaikyti tam tikras asmenines ribas. Tiesą sakant, jie tampa pasitikėjimo ir tarpusavio supratimo patvirtinimu dviejų žmonių sąjungoje.
Šiandien siūlome pasikalbėti apie tai, kaip išmokti gerbti savo gyvenimo partnerį. Ir svarbiausia – kaip parodyti partneriui norą kurti sveikus šeimos santykius.
Laimingos santuokos principai
Čia turime atsakyti į 3 pagrindinius klausimus.
- Kaip išmokti laimingos santuokos principų ir juos pritaikyti gyvenime?
- Kodėl kai kurie žmonės nusprendžia išsiskirti po pirmųjų santuokos metų?
- O kaip kitiems pavyksta gyventi taikiai ir santarvėje iki senatvės?
Įkvepiantis atsakymas į šiuos klausimus buvo vienos iš mūsų skaitytojos papasakota istorija. Štai ji:
„Mes su vyru buvome susituokę daugiau nei penkerius metus. Taip atsitiko, kad didžiąją gyvenimo dalį praleidome kartu vieno kambario nuomojamame bute.“, – pasakoja moteris.
„Santuokinio gyvenimo pradžioje negalėjome sau leisti erdvesnio būsto. Šiuo laikotarpiu nė vienam iš mūsų beveik niekada nepavyko pabūti vien su savo mintimis ir ramiai tvarkyti asmeninius reikalus. Dėl to su vyru nuolat susipykdavome, kildavo įvairių konfliktų.
Žinoma, retai kada kildavo rimtų skandalų. Tačiau visada pasitaikydavo nedideli buitiniai kivirčai. Kiek nervų kainavo paprastas susitarimas, ar langas turi būti atidarytas, ar uždarytas.“, – šypsosi mūsų istorijos herojė.
„Tačiau vos prieš pusantrų metų mūsų finansinė padėtis gerokai pagerėjo. Turėjome galimybę persikelti į dviejų kambarių butą. Ir galiausiai mums pasisekė įkvėpti gryno oro.
Dar prieš persikraustymą su vyru sutarėme, kad gyvensime skirtinguose kambariuose. Iš šalies toks sprendimas gal ir atrodo juokingai, bet jis buvo tikrai reikalingas. Išmokome klausytis ir tapome daug dėmesingesni vieni kitam.
Taip pat sutarėme, kad prieš įeinant į kito kambarį reikia pasibelsti. Jeigu kuris nors iš mūsų nori pabūti vienas, jis gali neatidaryti durų. Tačiau sutarėme, kad būtina atsiliepti į beldimą, jog būtų aišku, jog tau viskas gerai.
Kai kam gali atrodyti, kad tokiu būdu mes atitolome vienas nuo kito. Tačiau toks sprendimas, priešingai, padėjo mums suartėti ir išmokti pagarbiau vertinti kartu praleistą laiką.
Šauniai atlaikėme visus gyvenimo sunkumus ir galiausiai gavome savo atlygį. Esu tikra, kad kiekviena susituokusi pora turėtų bent retkarčiais pabandyti „pagyventi“ atskirai.“, – apibendrino įkvėpta moteris.
Tiesa, dažnai mes ignoruojame faktą, kad kiekvienas žmogus turi turėti savo erdvę. Kiekvienas turi teisę į savo kampelį, kuriame galima kurį laiką nuo visų pasislėpti. Ir absoliučiai kiekvienam reikia vietos, kur būtų galima tiesiog atsipalaiduoti ir susikaupti be išorinių dirgiklių.
Žinoma, mes neraginame iš karto persikelti į kitą kambarį ir miegoti su vyru (žmona) skirtingose lovose. Tik norėjome priminti, kad net artimieji kartais gali sukelti stresą ar nuovargį.
Todėl kartas nuo karto reikia suteikti galimybę antrajai pusei pailsėti nuo jūsų draugijos ir netgi priversti ją šiek tiek nuobodžiauti. Tada vedybinis gyvenimas niekada netaps našta nė vienam iš partnerių.