Be jokios abejonės, šeimos galva turi atlikti jam pavestas pareigas, todėl jis ir vadinamas šeimos galva. Vis dėlto, ką daryti, jei vyras nepatenkina būtiniausių šeimos poreikių arba tai daro nepakankamai gerai? Pateikti skyrybų prašymą, pasiimti vaikus ir amžiams tapti „moterimi, kuri sugriovė savo santuoką“? O gal verčiau kentėti ir tikėtis, kad situacija ateityje pasikeis?
Kodėl vyras negerbia savo žmonos?
Į šį klausimą konkretaus atsakymo tiesiog nėra. Moterys taip pat neturi vieningos nuomonės šiuo klausimu. Vienos bus įsitikinusios, kad to priežastis yra viena, o kitos įvardins kitą priežastį. Tiesa, ir vienos, ir kitos moterys šiuo atveju bus teisios. Na, bet galbūt verta šiek tiek tą paanalizuoti?
Visi žino, kad vyro pareiga yra palaikyti savo mylimą moterį. Tai galioja visame pasaulyje, nepriklausomai nuo šalies ar religijos. Mano asmenine nuomone, to nepakanka, bet tebūnie. Jei būtų mano valia, sukurčiau įstatymą, kad visi vyrai turi mokėti už moterį pirmojo pasimatymo metu. Taip pat būtų gerai, jei iš jų sąskaitos būtų iš karto nurašyta tam tikra suma, kad mergina galėtų grįžti namo taksi. Vardan saugumo.
Beje, apie saugumą. Kaip visi žinome, vyras turi bent jau užtikrinti savo žmonos ir visos šeimos saugumą. Vis dėlto, ne visos moterys žino, kas yra šis saugumas. Mamutų ir primityvių žmonių laikai jau praėjo. Keitėsi ir saugumo samprata socialine prasme. Taigi, apie šią problemą norėčiau pakalbėti plačiau. Santykiuose yra 4 saugumo rūšys.
Emocinis saugumas: jausmas, kad jūsų partneris jus gerbia ir palaiko, kad galite laisvai reikšti savo jausmus ir nuomonę, nebijodama būti išjuokta ar pasmerkta. Emocinis saugumas apima pasitikėjimą, sąžiningumą ir tarpusavio supratimą.
Fizinė sauga: smurto nebuvimas šeimoje. Tai yra sveikų santykių pagrindas, kai ir vienas, ir kitas partneris jaučiasi saugus ir nebijo fizinės žalos.
Finansinis saugumas: stabilumas ir pasitikėjimas, kad pagrindiniai poreikiai bus patenkinti. Daugumai žmonių tai svarbu kuriant tvarią ateitį ir planuojant šeimą.
Socialinis saugumas: mylimo žmogaus palaikymas, draugiškos ir palankios aplinkos buvimas tiek namuose, tiek viešumoje.
Visi šie poreikiai turi būti patenkinami kiekvienuose santykiuose. Jei jūsų šeimoje nėra nė vieno iš anksčiau minėtų dalykų, jūsų santuoka iš tikrųjų tėra fikcija. Susikraukite daiktus ir išsiskirkite. Beje, po skyrybų nepamirškite pasiimti savo pusės. Net jei neišleidote nė cento savo ankstesniems santykiams, tai reiškia, kad investavote kitus dalykus: savo laiką, energiją, ir t.t. Nereikia bijoti dalytis vyro materialiniais turtais. Tame nėra nieko smerktino.
Kalbant apie mane, viskas klostėsi ne taip sklandžiai, kaip norėjau. Ištekėjau prieš 3 metus, o prieš tai tiek pat laiko draugavome. Beje, praėjus vos mėnesiui po pažinties, aš jau žinojau, kad noriu už jo ištekėti. Žinoma, aš supratau, kad toks sprendimas būtų pernelyg skubotas. Prireikė labai daug laiko, kol mano vyras pagaliau suprato, kas yra tikri, sveiki šeimos santykiai, kuriuose gerbiamos vyrų ir moterų teisės.
Draugystės laikotarpiu nutiko visko. Net porą kartų išsiskyrėme. Sutikau naujų vyrų, ieškojau savo vietos po saule, net norėjau tapti aktore. Galiausiai po vestuvių pradėjome gyventi taip, kaip visada norėjome. Pradėjau tvarkyti savo vyro namus ir pradėjau nedidelį remontą pirmame aukšte. Stengiausi, kad mūsų namai būtų jaukūs.
Vis dėlto, vyras neįvertino mano pastangų. Jam visiškai nepatiko remontas ir mano pasiūlymas vieną kambarį skirti mano studijai. Tai turėjo būti vieta, kur galėčiau pabūti viena, pasirinkti aprangą pagal savo nuotaiką ir apskritai pasisemti įkvėpimo ateinančiai dienai. Vyras pradėjo verkšlenti, kad pinigai išleisti ne pagal biudžetą, kad reikia galvoti apie vaikus, ir t.t. Tai buvo pirmasis pavojaus varpas, nes vyras turi būti stiprus, o ne silpnas kaip mergaitė. Negali užsidirbti pinigų? Labiau pasistenk. Taip, aš tikrai manau, kad tai būtų teisinga. Ir labai prašau tinginių ir mamyčiukų susilaikyti nuo komentarų.
Neseniai paėmiau iš savo vyro 7000 JAV dolerių. Kam? Kartą jis man pasakė, kad jis pavargsta darbe, kol aš sėdžiu namuose ir nieko neveikiu. Taigi, nusprendžiau parodyti, kad taip pat galiu uždirbti pinigų ir aprūpinti šeimą. Vis dėlto, vos po 3 mėnesių mano planas pradėjo byrėti ir paaiškėjo, kad prekių perpardavimas ne visada padeda užsidirbti. Likusią biudžeto dalį pasilikau sau. Dabar vyras reikalauja, kad dirbčiau beveik kasdien, lyg būčiau pasamdyta dirbti jo tarnaite.
Žinoma, galite kaltinti mane, tačiau manau, kad tai vyras su manimi nesielgia sąžiningai. Aš su juo nesijaučiu saugi emociškai, socialiai ir finansiškai. Kol kas neskubu su juo skirtis, nes tikiu, kad dar atrasiu šviesiąją savo sutuoktinio pusę, kuri pakurstys užgesusius jausmus.
Galbūt kelionė išgelbėtų šią situaciją. Tai nebūtinai turi būti kelionė prie jūros. Tiesa, saulė ir vanduo mane nudžiugintų, bet norisi atsipalaiduoti ne fiziškai, o dvasiškai. Noriu praleisti laiką su savo mylimu vyru ir išsigydyti psichines žaizdas. Pasivaikščiojimas po Europos senamiesčius, man atrodo, tam labai padėtų. Romantiška Italija, Vokietija… Na, gal dar Ispanija. Vietinė virtuvė, drabužiai, žmonės…
Kol kas stengiuosi, kad pats vyras suprastų, ko aš iš jo noriu. Aš neketinu jam daryti spaudimo: jis jau suaugęs vyras, 8 metais už mane vyresnis. Jo gyvenimo išminties turėtų pakakti, jei jis nori ir toliau išlikti vedusiu vyru. Dabar daug nereikalauju, nes abu esame lygūs, vaikų neturime. Na, bet turime kažką daryti su savo santuoka ir sukurti brandžius santykius. Kito kelio tiesiog nėra.
