Neseniai išsiskyrėte su partneriu ir šis sprendimas buvo visiškai sąmoningas. Tačiau kodėl tuomet daugeliui iš mūsų kyla nemalonūs jausmai, kai išgirstame, kad buvęs partneris jau laimingas su kitu? Ar taip būna dėl to, kad jam vis dar kažką jaučiame? Kad ir kaip būtų, pirmiausia reikia suprasti, kad vyrams sunku būti vieniems. Jie yra labiau priklausomi nuo partnerystės tiek biologiškai, tiek emociškai. Jei jaučiatės ramiau, tai turėkite galvoje, kad net jei buvęs jau turi naują aistrą, greičiausiai tai yra visiškai paviršutiniški santykiai, kažkas panašaus į socialinę būtinybę.
Moterims viskas kitaip: joms sunkiau išsiskirti (nesvarbu, kieno iniciatyva tai įvyko) ir užmegzti naujus santykius. Net jei pati moteris paliko savo vaikiną ar vyrą, kurį laiką ji tikrai bus viena. Tai kodėl tai, kad jis turi kitą, neleidžia ramiai miegoti? Mums patinka jaustis išskirtinėmis ir nepakartojamomis – tokia mūsų prigimtis. Ir norisi tikėti, kad būtent mus bus sunkiausia pamiršti. Tai idealizacija, būdinga moteriškai prigimčiai.
Psichoterapeutai šiuo klausimu turi savo nuomonę. Daugelis moterų vis dar yra mergaitės pagal savo psichikos struktūrą. O kai iš merginos atimamas mėgstamiausias žaislas, ką ji daro? Kenčia, verkia ir negali patikėti tuo, kas atsitiko. Tipiškas elgesys ir pranašumo jausmas prieš visus, su kuriais yra ar buvo koks nors ryšys. Panašiai ir vyrui, besiveržiančiam į naujus santykius, reikia iš karto patenkinti savo užgaidas, kaip vaikui, kuriam reikia bet kokia kaina žaisti ir linksmintis. Kodėl mintis apie jo romaną kelia siaubą? Nes pas kaimyną, kaip žinia, žolė žalesnė.
Štai buvote santykiuose, o jūsų vyras jus erzino. Labai norėjote laisvės. Bet kai ją gaunate, tada mintys apie praeitį kažkaip iškyla į paviršių, nes kažkada tai buvo „jūsų“ žmogus. Dėl šių jausmų esame linkę idealizuoti praeitį ir nuobodulio ar liūdesio akimirkomis tapti beviltiškai nostalgiškais. Prisimename dienas, kai buvo gerai. Apskritai, vėl ir vėl gyvename praeityje. Idealizuodami praeitį, ne tik neleidžiame laisvai tekėti dabarčiai, bet ir pradedame pavydėti, sekti dabartinį buvusio partnerio gyvenimą. Todėl, jei norite gyventi toliau, tiesiog nutraukite tai, kas buvo tarp jūsų.
Taip pat nesekite savo buvusiojo socialiniuose tinkluose – kodėl gadintis nuotaiką? Turite vengti susitikimų su dabartine jo mergina, kad neanalizuotumėte, ką jis joje rado.
Norėdami paleisti nuoskaudas, pripažinkite sau, kad esate įskaudintas. Neneikite šių jausmų, bet ir neužsibūkite prie jų per ilgai. Pagaukite tikrą šurmulį vienumoje, kai galite sutelkti dėmesį tik į save. Atkurkite jėgas ir energiją. Susigrąžinkite save. Susikoncentruokite į save ir dabarties akimirką, kurkite planus, užsibrėžkite tikslus. Pažiūrėkite, kiek atvejų susikaupė, kol leidžiate laiką kramtydami tas pačias „nuoskaudas“.
Nėra pakaitinio sindromo: žmonės nėra dalykai, kuriuos reikia keistis. Niekada nepamirškite to!
