Atleiskite sau. Ne todėl, kad nusipelnėte atleidimo, o todėl, kad jūsų siela nusipelnė ramybės. Kai esame įžeidinėjami ir užgauliojami, visuomet jaučiame skausmą, ir tai yra visiškai normalu. Visa tai gali sukelti susierzinimą, pyktį ar net keršto troškimą. Pasipiktinimas sukelia vidines kančias ir lemia dar didesnį skausmą. Vienintelis būdas tai sustabdyti – atleisti.
Žinoma, atleisti ne visada yra lengva, ir tai neįvyksta per vieną dieną. Be to, teks atleisti ne tik skriaudėjui, bet ir sau, kad leidote jam tai padaryti.
Gebėdami atleisti įrodote, kad jūsų protas yra pakankamai galingas ir lankstus, kad galėtų priimtų skausmą ir iš jo pasimokytų. Tai reiškia, kad net ir kentėdami jūs priimate sprendimą išgyti ir judėti toliau.
Jūs esate pasirengęs susidurti su savo baime ir skausmu. Esate pasirengęs gyventi taikoje su pačiu savimi.
Jei jus įskaudina žmogus, kurį mylėjote visa širdimi, turite iš to pasimokyti. Neverkite ir neįsijauskite į aukos vaidmenį: šią situaciją paverskite vertinga gyvenimo pamoka. Išdavystė visada skaudina, tačiau turite žygiuoti savo gyvenimo keliu aukštai pakelta galva.
Atsigauti po išdavystės gali būti tikrai nelengva. Gali praeiti daug laiko, tačiau jūs vis tiek jausite tarsi tai būtų įvykę dar vakar. Išdavystės paliktos žaizdos savaime neišnyksta. Pirmiausia turite atleisti, ir tik tuomet galėsite judėti į priekį.
Taip, lengva tikrai nebus, tačiau tai yra vienintelis kelias į laimę.
Gali atrodyti, kad atleisti yra tiesiog neįmanoma, tačiau turite suprasti, kad tai – netiesa. Jei sutelksite visas savo jėgas ir atleisite, savo širdyje pajusite lengvumą. Neišsigąskite: iš karto po to galite pajusti pyktį, susierzinimą ar skausmą. Tai visiškai normalu. Jūs esate tinkamame kelyje link išgijimo.
Atleidimas reikalauja drąsos ir stiprybės. Jei esate pakankamai stiprus, kad atleistumėte savo skriaudėjui, tuomet esate pakankamai stiprus, kad pasiektumėte bet kokį tikslą, kokį tik užsibrėšite. Atleidimo galia suteiks jums ryžto įveikti visas gyvenimo kliūtis. Ji išgydys, padės sustiprėti ir atvers širdį į jus supantį pasaulį. Atleidimas išmokys dar labiau vertinti tikrąją meilę ir pasitikėti.
Kaip žinoti, ar tikrai atleidote, ar kažkur giliai širdyje vis dar slypi apmaudas? Į šį klausimą taikliai atsakė meksikiečių rašytojas Migelis Ruizas: „Kad kam nors atleidai, sužinosi, kai jį pamatysi ir nepatirsi jokių jausmų. Kai jis palies tavo žaizdą ir nejusi jokio skausmo, suprasi, kad tikrai atleidai“.
